Dėl daugkartinio veiksmo raiškos pietrytinėse lietuvių kalbos tarmėse

LTDaugkartinis (pasikartojantis, kartotinis ar dažninis) veiksmas, kartais būsena pietrytinėse lietuvių kalbos tarmėse kaip ir kitur gali būti nusakomas įvairiai: žodžiais su tam tikromis priesagomis, žodžių junginiais, tų pačių žodžių kartojimu ir pan. Nėra vieningos to reiškinio raiškos sistemos. Kaip ir daugelyje kitų tarmių, taip ir pietrytinėse lietuvių kalbos tarmėse daugkartinis veiksmas ar būsena gali būti reiškiama tiek kartotiniais, iteratyviniais, tiek kitokios apibendrintos reikšmės veiksmažodžiais (LKG 1971: 24, 91— 107; DLKG 1994: 283-291). Čia nesirengiama nagrinėti visų tų vartojimo atvejų, o daugiau rūpi vadinamojo būtojo dažninio laiko nykimo ir iteratyvinių veiksmažodžių su priesagomis -inėti, -dinėti, -dyti daugėjimo tendencijos lietuvių kalbos pietrytinio pakraščio šnektose. Vadinamasis būtasis dažninis laikas (praete ritum frekquentativum) yra sudarytas iš bendraties kamieno ir priesagos -dav- (dėl -dav- ir apskritai formanto -d- kilmės žr. Otrebski 1956: 222; Smosczynski 1989: 5-10). Tai tam tikras būtojo kartinio laiko variantas, tikiš tradicijos laikomas atskiru laiku, nes kartojimasis yra ne laiko, o veiksmo pobūdžio reikšmė (DLKG 1994: 291). [Iš teksto, p. 183].