Prie lietuvių Atgimimo ištakų
LTAtgimimas, atgimimo epocha - tai reiškiniai, kurie mūsų istorinėje literatūroje tarytum nekelia noro teoriškai diskutuoti. Šiandieninėje kasdieninėje kalboje tie žodžiai vartojami labai plačiai ir nusako labai įvairius, nors neretai miglotus visuomeninius reiškinius. Istoriografijoje šiomis kategorijomis sutartinai žymimas perėjimas iš feodalizmo į kapitalizmą procesas, vykęs Centrinėje ir Rytų Europoje XVIII antrojoje pusėje - XIX a. pirmojoje pusėje. Šis procesas aprėpia visą krūvą, dalykų: tai ir naujų gamybinių santykių klostymasis, ir šiuolaikinio, juridiškai laisvo ir formaliai tarp lygių lygaus žmogaus atsiradimas, ir demokratinės kultūros apraiškų stiprėjimas, ir - kas svarbiausia - nacionalinės savimonės pabudimas. Panašius XIV - XVI a. reiškinius anapus Elbės, t. y. Vakarų Europoje, labiau priimta įvardinti itališkuoju Renesanso terminu, nors tai irgi reiškia Atgimimą. Visi šie Atgimimo požymiai - tai bendri Centrinės ir Rytų Europos tautų savojo identiteto, atskirybės ir nepriklausomo gyvavimo ieškojimo keliai [p. 146].
