Valgių ir gėrimų pavadinimai "Bendrinės lietuvių kalbos žodyne"

LTRengiant "Bendrinės lietuvių kalbos žodyną" (toliau — BŽ) vienas svarbiau šių jo šaltinių bus "Dabartinės lietuvių kalbos žodyno" trečiasis leidimas (toliau - DŽ). Šiame straipsnyje aptariama DŽ pateikta leksinė semantinė valgių ir gėrimų pavadinimų grupė. Kadangi BŽ bus daug dėmesio skiriama žodžių atrankai ir reikšmių pateikimui, DŽ duomenys lyginami su akademinio "Lietuvių kalbos žodyno" medžiaga. Valgių ir gėrimų pavadinimai viena labiausiai kintančių leksinių semantinių grupių (to nepasakysi, pavyzdžiui, apie giminystės pavadinimus). Mat nuolat kinta pačios realijos — vieni patiekalai pamirštami, nebegaminami, kiti sugalvojami ar "importuojami". Neretai kartu su pastaraisiais ateina lietuvių kalbos sistemai nepriimtini jų pavadinimai, pvz., čipsai, miusliai ir pan. Tokiems pavadinimams pakeisti ieškoma jau esamų ar visiškai naujų lietuviškų žodžių. Pastarieji realioje vartosenoje įsitvirtina negreit, pvz., javainis, žuvainis ir pan. Taigi rašant šį straipsnį tenka spręsti dar vieną problemą — nustatyti į DŽ nepatekusių, tačiau bendrinėje kalboje žinomų ir vartojamų žodžių atrankos kriterijus. DŽ rasta apie 370 žodžių, įvardijančių įvairius valgius ir gėrimus. Didžiąją jų dalį sudaro sava leksika — nemaai pavadinimų laikytini tarmybėmis ar šnekamosios kalbos žodžiais (pvz., ėdesys), dalį sudaro realioje vartosenoje įsigalėję senieji skoliniai (pvz., arbata), mažiausiai DŽ pateikta naujųjų skolinių, dažniausiai pavadinančių kitų tautų nacionalinius valgius (pvz., guliašas). [...] [Iš teksto, p. 205].