Lietuvių ir latvių pilietinės savimonės raida XVIII a. pabaigoje - XIX a. pirmojoje pusėje : disertacija

LTDarbe nagrinėjamos lietuvių ir latvių pilietinės savimonės raida XVIII a. pab. – XIX a. I pus., pagrindinių visuomenės sluoksnių pilietinės laikysenos, t.y. daugiau ar mažiau įsisąmonintas požiūris į visuomenės struktūrą, jos kultūrinį ir politinį turinį bei raidos perspektyvas, kaip ir su tuo požiūriu susijusi viešoji elgsena. Konkretesnis darbo tikslas yra ištirti pagal objektyvius duomenis gana artimų etnosocialinių bendrijų – lietuvių ir latvių – tapsmą modernia tauta (pilietinės savimonės plotmėse) sąlygojusius ir lėmusius veiksnius bei analizuojamu laikotarpiu egzistavusias raidos alternatyvas. Siekiama patikrinti, atlikus tyrimą ir paneigti tezę, jog lietuvių, kaip ir latvių, tautos dėl asimiliacijos prarado savąją feodalų klasę nurodant, ne tik tai, jog ne objektyviai nulemta asimiliacija buvo bajorijos praradimo priežastis, o ir jog to praradimo būdai labais kyrėsi. Darbe nenagrinėjamas miestiečių mentalitetas, nes Lietuvoje didelę jų dalį sudarė etnokultūriškai visiškai savita grupė (žydai). Dėlto lyginimas su Latvijos atveju darosi sunkus, o taip pat, kadangi įtraukus tą socialinę grupę, atsiranda ir šaltinių problema, miestiečių pilietinė savimonė nenagrinėjama.

ENThe work studies evolution of civic consciousness of Lithuanians and Latvians at the end of the 18th century – the first half of 19th century, citizenship attitude of main layers of society, i.e. more or less conscious attitude towards the society structure, its cultural and political content and perspectives of development, as well as public behaviour related to that attitude. A more specific goal of the work is to study factors influencing close ethnic social communities of Lithuanians and Latvians (with respect to their civic consciousness) basing on objective data and their evolution alternatives existed in the analysed period. The research tries to check and negate the proposition that Lithuanians like Latvians due to assimilation lost their class of feudals indicating that not only the assimilation was the objective cause of extinction of the feudal class, moreover, ways of the extinction differed significantly. The work does not study the mentality of townspeople because in Lithuania a very specific ethnic cultural group (Jews) formed a greater part of it.