Pastangos publikuoti Lietuvos istorijos šaltinius XIX a. viduryje : disertacija

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Pastangos publikuoti Lietuvos istorijos šaltinius XIX a. viduryje: disertacija
Alternative Title:
Efforts to publish Lithuanian historical sources in the middle of the 19th century
Publication Data:
Vilnius, 1996.
Pages:
156 lap
Notes:
Dr. disert. (humanit. m.) - Vytauto Didžiojo universitetas, 1996. Bibliografija.
Summary / Abstract:

LTUždarius Vilniaus universitetą Lietuvos istorijos šaltinių publikavimo tradicija nenutrūko. Iniciatyvos ėmėsi du autoritetingi istorikai – Mikalojus Malinovskis (Mikołaj Malinowski, 1799–1865) ir Teodoras Narbutas (Teodor Narbutt, 1784–1864). Jie beveik tuo pačiu metu pradėjo šį darbą, tačiau jų požiūris ne tiek į šaltinių skelbimo principus, kiek į pačią tokio sumanymo esmę skyrėsi: Malinovskis propagavo juos skelbti kaip Lenkijos istorijos šaltinių dalį, o Narbutas pasisakė už Lietuvos istorijos šaltinių atskirumo idėją. Skirtumus lėmė anuometinė istorikų aplinka – Malinovskis glaudžiai bendradarbiavo su Lenkijos istorijos šaltinių leidėjais Mykolu Grabovskiu (Michał Grabowski, 1804–1863) ir Aleksandru Przezdzeckiu (Aleksander Przezdziecki, 1814–1871), kai tuo tarpu Narbutas buvo smarkiai veikiamas Sankt Peterburge gyvenančio Ignoto Onacevičiaus (Ignacy Onacewicz, 1780–1845) bei Simono Daukanto (Szymon Dowkont, 1793–1864). Malinovskio kuruojamo leidinio fone daugumai to meto intelektualų Narbuto sumanyta leidybinė programa pasirodė kaip dar viena šio istoriko separatistinių nuotaikų demonstracija. Leidėjai ir mecenatai taip pat mieliau rinkosi Malinovskio variantą. Taigi Narbutas liko vienišas ir savo planą įgyvendino tik iš dalies. Kitaip tariant, šio istoriko sumanymas pasirodė pernelyg ankstyvas, jis neatitiko tuomet vyravusių visuomenės nuotaikų. Antra vertus, ši Narbuto veikla parodė, kad jau XIX a. 5 deš. brendo Lietuvos intelektualų istorinė sąmonė, jų psichologinis ir ideologinis ryžtas turėti atskirus nuo Lenkijos šaltinius, vadinasi, ir savarankišką istoriją. [sutrumpintas autoriaus tekstas]

ENAfter the University of Vilnius was closed down the tradition of publishing Lithuanian historical sources did not stop. Two reputable historians took the initiative: Mikalojus Malinovskis (Mikołaj Malinowski, 1799–1865) and Teodoras Narbutas (Teodor Narbutt, 1784–1864). They started this work almost at the same time, however their attitudes towards the concept of publishing sources were different: Malinovskis propagated publishing them as a part of Polish historical sources, whereas Narbutas propagated the idea of independent Lithuanian historical sources. The differences derived from the contemporary environment of the historians: Malinovskis cooperated tightly with publishers of Polish historical sources Mykolas Grabovskis (Michał Grabowski, 1804–1863) and Aleksandras Przezdzeckis (Aleksander Przezdziecki, 1814–1871), whereas Narbutas was under great influence of Ignotas Onacevičius (Ignacy Onacewicz, 1780–1845), who lived in Saint-Petersburg, and Simonas Daukantas (Szymon Dowkont, 1793–1864). The program promoted by Narbutas in the background of publications supervised by Malinovskis was viewed by the majority of contemporary intellectuals as another demonstration of separatist attitude of Malinovskis. Publishers and sponsors were also more favourable towards Malinovskis variant. Thus Narbutas remained alone and implemented his plans only partially. On the other hand, this work of Narbutas demonstrated that already in the 5th decade of the 19th century Lithuanian intellectuals nourished historical consciousness, psychological and ideological commitment to have separate sources from Poland, i.e. independent history.

Related Publications:
Lietuvoje sudarytas rankraštinis tikrinių vardų registras (apie 1840-1843) / Alma Ragauskaitė. Archivum Lithuanicum. 2014, t. 16, p. 323-340.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/11607
Updated:
2022-01-19 09:21:20
Metrics:
Views: 10    Downloads: 2
Export: