Paukščiai lietuvių kalendoriniuose papročiuose

• Žurnalo archyvas: numerio tekstas

LTŠio straipsnio objektas – paukščiai lietuvių kalendoriniuose papročiuose. Tai daugiau eseistinio pobūdžio straipsnis. Straipsnyje pasitelkiama ne tik Lietuvos etnografų, bet ir Lietuvos ornitologų (pvz., Vidmanto Lopetos) surinkta medžiaga apie paukščius tautosakoje, taip pat su kalendorinėmis šventėmis ir liaudies meteorologija1 bei užkalbėjimais susijusių liudijimų. Dėl liaudiškų užkalbėjimų, paukščių vardai vartojami ir kaip eufemizmai (pavyzdžiui, gyvatei nuvyti), ir kaip užkalbėjimo formulių, skirtų gydymui, dalis. Kodėl kaip tyrimo objektas pasirinkti tyrinėti paukščiai ir jų simbolika lietuvių kalendoriniuose papročiuose ir dainose? Statistiškai paukščiai yra gausiausia ir plačiausiai Lietuvoje paplitusi sausumos stuburinių klasė. Paukščiai gyvena visuose natūraliuose ir urbanizuotuose kraštovaizdžiuose. Lietuvoje aptikta 401 rūšis (iki 2020 m.). Paukščiai ir jų simbolika itin svarbi lietuvių liaudies mene, taigi ir kalendoriniuose papročiuose, liaudies dainose. Paukštis buvo ir išlieka pagrindinių žmogaus gyvenimo ciklų, virsmų – gimimo, vedybų, vaiko gimimo, mirties – palydovas, ypač XIX a. – XX a. pradžioje (ar net viduryje) archajiniame kaimo žmonių gyvenime. Paukštis buvęs kaimo žmogaus darbų palydovas, džiugintojas nuovargio akimirką, neatsiejamas ir papročiuose, šventėse, ypač kalendorinėse. [p. 30].