Viešvėnai: istorija ir dailės paminklai

LT1999 metais Viešvėnų seniūno Antano Lukoliaus ir Telšių apskrities viršininko Vacio Vaičekausko iniciatyva Vilniaus dailės akademija ir Žemaičių akademija pradėjo sistemingus Viešvės žemės, parapijos, seniūnijos istorijos ir sakralinės dailės paminklų tyrimus. Į juos įsitraukė Lietuvos istorijos instituto archeologas dr. Gintautas Zabiela, Žemaičių "Alkos" muziejaus direktorius Stasys Kasperavičius, fotografas Sigitas Varnas. Medžiagą papildė 1987 m. Viešvėnuose surinkti Telšių dailės technikumo meninio metalo apdirbimo specialybės studentų duomenys (jų publikaciją šiame leidinyje parenge dėstytoja Adelė Zinkevičiūtė). Knygos rengėjai nuoširdžiai dėkingi Vilniaus dailės akademijos doc. Janinai Bielinienei, kruopščiai survarkiusiai Viešvėnų parapijos archyvą ir šią mokslinę monografiją praturtinusiai ne vienu įdomiu dokumentu. Šiame VDA mokslinių darbų tome pateikiami archeologų, istorikų, dailės istorikų tyrinėjimai darniai įsilieja į šiuo metu vykdomą mokslo programą „Kultūrinio landšafto raida Žemaičių aukštumoje per pastaruosius 5000 metų" (vadovauja Vilniaus dailės akademija). Mokslinės publikacijos leidinys apima vieno nedidelio Žemaitijos mikroregiono ilgą chronologinį laikotarpį - buvusios Viešvėnų žemės kultūrinio landšafto raidą nuo pirmųjų gyventojų pasirodymo šiame regione, Viešvės (Viešvėnų) žemės susiformavimą XIII-XIV a., šios žemės plėtrą iki vieno iš didžiausių Žemaitijos tijūnijų ir seniūnijų XVI-XVII a. Remiantis gausia archyvine medžiaga, gana detaliai bene pirmą kartą Lietuvos istoriografijoje pristatyta Viešvės žemės ir Viešvėnų seniūnijos struktūra, parengtos kartografinės schemos (aut.- prof. Adomas Butrimas ir Kazays Misius).Aptariama žemėvalda, gyventojų skaičius, išryškinama jų socialinė struktūra, o XIX a. pateikiamos net buvusios Viešvėnų seniūnijos dalies - Viešės parapijos gyventojų pavardės. Remiantis archyvine medžiaga, to meto spauda, žmonių prisiminimais atkuriama detali Viešvėnų mokyklos, čia veikusių visuomeninių organizacijų veikla, o patyrinėjus buvusio Lietuvos KGB archyvo medžiagą ir vienas skaudžiausių mūsų istorijos laikotarpių - 1941-1951 metų trėmimai (aut. - Kazys Misius). Kita svarbi šio leidinio dalis - Lietuvos dailės istorikų tyrinėjimai, išryškinantys nedidelės Viešvėnų parapijos sakralinio paveldo savitumą: Viešvėnų bažnyčių statybų raidą (aut. - dr. Mindaugas Paknys), bažnyčios altorių ir jų paveikslų savitumą ir raidą (aut. dr. Dalia Klajumienė) ir gausiai išlikusį senųjų Viešvėnų bažnytinių procesijų reikmenų (vėliavų, nešiojamų altorėlių, kryžių, baldakimų) palikimą (aut. - doktorantė Liepa Griciūtė). Dėkojame rėmėjams, padėjusiems rengti ir spausdinti knygą. [Iš Pratarmės, p. 7-8].