LTPer porą paskutinių dešimtmečių persekiojimo reiškinys tampa vis labiau pastebimas, sulaukia vis daugiau specialistų, mokslininkų ir visuomenės dėmesio. Pažymėtina, kad šios problemos mastai auga, o ypač prie to prisideda sparti skaitmeninių technologijų plėtra. Nuo persekiojimo nėra apsaugotas nė vienas visuomenės narys, tačiau didžioji dalis persekiojimo atvejų yra glaudžiai susiję su smurto artimoje aplinkoje apraiškomis. Persekiojimas yra paplitęs reiškinys ne tik užsienio šalyse, bet ir Lietuvoje. Kaip rodo mūsų šalyje atlikto reprezentatyvaus tyrimo (Laurinaitytė et al., 2022a, 2022b) duomenys, net 17,5 proc. asmenų bent kartą per savo gyvenimą patys patyrė persekiojimą, o 25,1 proc. nurodė tokių asmenų pažįstantys tarp savo artimų žmonių. Akivaizdu, kad tiek kalbant apie smurto artimoje aplinkoje prevenciją, tiek ir apie visuomenės narių saugumą apskritai, svarbu suprasti persekiojimo reiškinį, jo daromą poveikį ir mokėti tinkamai į jį reaguoti tiek individualiu, tiek ir instituciniu lygmenimis. Atitinkamai šio leidinio tikslas – pateikti rekomendacijas suinteresuotoms institucijoms (teisėsaugos institucijoms, Lietuvos Respublikos ministerijoms bei joms pavaldžioms įstaigoms), nevyriausybinėms organizacijoms bei plačiajai visuome nei dėl sėkmingo reagavimo į persekiojimą, pagalbos nukentėjusiems nuo persekiojimo asmenims teikimo, jų saugumo užtikrinimo ir prevencinio darbo galimybių įvairiose asmenų grupėse. Šios rekomendacijos yra parengtos remiantis Lietuvoje atlikto išsamaus tyrimo rezultatais ir užsienio šalių mokslu grįsta gerąja praktika. [Iš Įžangos].