Asmens persekiojimas Lietuvoje: tyrimų ir praktikos situacijos analizė

LTPersekiojimas yra rimta visuomenės sveikatos problema, dažnai sukelianti sunkias fizines, socialines ir psichologines pasekmes aukai (Chan & Sheridan, 2020b; Worsley et al., 2017). Šios problemos mastai auga, o ypač prie to prisideda sparti skaitmeninių technologijų plėtra (Freed et al., 2018). Didžioji dalis persekiojimo atvejų yra glaudžiai susiję su smurto artimoje aplinkoje problematika, vadinasi, kalbant apie prevencijos galimybes ir nuo jo nukentėjusių asmenų saugumą, svarbu tyrinėti ne tik fizinio ar seksualinio smurto, bet ir tokio smurtui priskiriamo elgesio kaip persekiojimas apraiškas bei poveikį. Vakarų šalyse persekiojimas gausiai tyrinėjamas. Remiantis užsienyje atliktų reprezentatyvių nacionalinių tyrimų duomenimis, persekiojimo lygis yra aukštas. Pavyzdžiui, bent kartą persekiojimą savo gyvenime yra patyrę 19,5 proc. portugalų (Matos et al., 2019) ar 11,6 proc. vokiečių (Dreßing et al., 2020). Be to, tyrimų rezultatai užsienio šalyse nuolat patvirtina faktą, kad moterys žymiai dažniau tampa persekiojimo aukomis nei vyrai (pavyzdžiui, Australian Bureau of Statistics, 2017; Matos et al., 2019; Smith et al., 2022). Vis dėl to Lietuvoje, išskyrus pavienius tyrinėjimus (pvz., Babachinaitės, Laurinaitytės (Čėsnienės), Michailovič darbuose), iki 2021 m. persekiojimo samprata, paplitimas ir pasekmės nebuvo kompleksiškai analizuojamos. Nebuvo atlikta jokių sisteminių tyrimų, tad ir nežinota, kaip Lietuvos gyventojai suvokia persekiojimą, kokie yra persekiojimo mastai mūsų šalyje, kokias problemas mato teisėsaugos atstovai, kuomet atlikdami tiesiogines funkcijas susiduria su persekiojamais asmenimis ir persekiotojais, kokiais duomenimis turėtų remtis įstatymų leidėjai ir pan.Kaip teigiamą tematikos poslinkį galima išskirti Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos 2017 m. inicijuotą projektą „Persekiojimui STOP“, skirtą atkreipti dėmesį į persekiojimo problemą, didinti visuomenės informuotumą šia tema, skatinti profesionalų diskusiją, užtikrinti visuomenės narių saugumą. Atsižvelgdama į minėtos problemos svarbą bei sisteminių tyrimų stoką Lietuvos mokslo taryba pagal konkursinę prioritetinių mokslinių tyrimų programą „Gerovės visuomenė“ skyrė finansavimą projektui „Persekiojimas artimoje aplinkoje: suvokimas, paplitimas ir reagavimo į jį galimybės Lietuvoje“ (PERARA; sutarties Nr. S-GEV-21-4). Bendrasis projekto tikslas – ištirti persekiojimo sampratą ir paplitimą tarp Lietuvos gyventojų, esamas reagavimo į asmens persekiojimą artimoje aplinkoje priemones bei, remiantis geriausia užsienio šalių praktika, numatyti jų tobulinimo kryptis. Atitinkamai šioje studijoje, mokslininkų komandos 2021–2022 m. atliktų tyrimų pagrindu, pristatomi pagrindiniai projekto rezultatai. Studiją sudaro šešios dalys. Pirmojoje analizuojamas persekiojimo problemos aktualumas, apibrėžimų įvairovė, pristatoma Lietuvos ir užsienio šalių situacija tiek moksliniu, tiek praktiniu požiūriu. Antrojoje dalyje pristatomi šalies gyventojų reprezentatyvios apklausos rezultatai apie tai, kokia yra persekiojimo samprata, koks persekiojimo patyrimo mastas ir kokios jo charakteristikos, kokias įveikos strategijas naudoja persekiojimą patyrę asmenys, kokios pagalbos sulaukė ir pan. Trečiojoje dalyje pateikiama su persekiojimu susijusių bylų sprendimų (2016–2020 m.) analizė.Kitose dviejose dalyse aptariamas politikos formuotojų, specialistų bei pareigūnų požiūris į esamą persekiojimo reglamentavimą bei reagavimą į jį, kokius reagavimo probleminius aspektus jie mato, kokia yra tarpinstitucinio bendradarbiavimo reikšmė teikiant pagalbą ir pan. Studija baigiama apibendrinimu, kuriame trumpai pristatomos svarbiausios projekto metu atliktų tyrimų išvados. Paminėtina, kad šio projekto rezultatų pagrindu buvo parengtos ir išleistos praktinės rekomendacijos dėl pagalbos nukentėjusiems nuo persekiojimo teikimo, jų saugumo už tikrinimo bei prevencinio darbo galimybių įvairiose asmenų grupėse. [...] [Iš Pratarmės].

ENStalking is considered a serious public health issue as well as a harmful form of victimization, causing severe physical, social, and psychological consequences to the victim. Recently, stalking has become highly prevalent, especially due to the rapid growth of digital technologies. Most stalking cases are closely related to the issue of domestic violence. Therefore, not only should prevention and victim protection be discussed in terms of physical or sexual violence, but it is also worth exploring these questions in terms of stalking and its impact. Researchers from Western countries extensively investigate the stalking phenomenon. According to representative national surveys, the rate of stalking in foreign countries is high. For example, 19.5% of Portuguese (Matos et al., 2019) or 11.6% of Germans (Dreßing et al., 2020) have experienced stalking at least once in their lifetime. Furthermore, women are significantly more likely to be victims of stalking than men (e.g., Australian Bureau of Statistics, 2017; Smith et al., 2022). However, in Lithuania, with the exception of certain single studies (e.g., Babachinaitė, Laurinaitytė (Čėsnie nė), Michailovič), the stalking perception, prevalence and consequences thereof have not been analysed before the year 2021 in a comprehensive manner. No systematic research has been carried out, therefore it was not known how the Lithuanian population perceives stalking, what the extent of stalking in our country, what problems law enforcement officers see when they encounter the stalking victims and stalkers in their everyday practice, what data should the legislators use, etc.As a positive development, the project “Persekiojimui STOP” (“STOP to Stalking”), initiated by the Dignitary Protection Service of the Republic of Lithuania in 2017, was initiated to draw attention to the problem of stalking, raise public awareness of the issue, promote professional discussion, and ensure the safety of members of society. Given the importance of the aforementioned issue and the lack of systematic research, the Research Council of Lithuania (LMTLT) under the competitive priority research programme “Welfare Society” funded the study “Stalking and Its Relation to Domestic Violence: Perception, Prevalence and Response in Lithuania” (PERARA), Contract No. S-GEV-21-4. The competitive priority research programme “Welfare Society” is intended to fund complex scientific research on the assumptions of a welfare society and its development in Lithuania. The aim of this study was to examine the perception and prevalence of stalking in Lithuania, to review existing response options, and, based on the best practices of foreign countries, to suggest possible means for their improvement. Consequently, the study presents the main results of the project, based on the research carried out by the research team over the period 2021-2022. The study is divided into six parts. The first analyses the relevance of the stalking problem, the variety of definitions, and presents the situation in Lithuania and foreign countries, both from a scientific and practical point of view. The second part presents the results of a representative survey of the country’s population on the perception of stalking, the extent and characteristics in terms of the stalking experience, the coping strategies used by stalking victims, the support received, etc.The third part provides an analysis of court decisions (2016- 2020). The next two sections discuss the views of policy makers, practitioners and officials on the current regulation of and response to stalking, what they identify as the problematic aspects of the response, the role of inter-agency cooperation in providing assistance, etc. The study concludes with a summary, which briefly presents the main findings of the project. It should be noted that based on the results of this project, the researchers elaborated and presented practical recommendations on the effective response to stalking, providing the assistance to the victims of this unwanted harassing behaviour, ensuring their safety, and initiating the prevention measures in various groups of society. The findings of the research have been presented at scientific and public events and in various publications. The main goal of the project – to examine the phenomenon of stalking in Lithuania – was supported by a large number of institutional partners, such as the Ministry of Justice of the Republic of Lithuania, the Ministry of Social Security and Labour of the Republic of Lithuania, the National Courts Administration, the Prosecutor General’s Office of the Republic of Lithuania and the Prison Department under the Ministry of Justice of the Republic of Lithuania.

• Teisė / Law
• Psichologija / Psychology