LTŽymiausio XX amžiaus lietuvių pasakų tyrinėtojo Jono Balio palikimas išties didelis. Tai vertingumo neprarandantis Lietuvių pasakojamosios tautosakos motyvų katalogas, išsamus ir skrupulingai parengtas "Lietuvių liaudies sakmių" I tomas, studijos ir straipsniai, publikacijos ir recenzijos. Šiame tome toliau skelbiame mūsuose sunkiai randamą ir todėl primirštą Balio kultūrinį paveldą. Pirmiausia pateikiamas bibliografine retenybe tapęs "Lietuvių liaudies sakmių" I tomo priedas, pavadintas "Fabula obscena". Tai nešvankieji arba nepadorieji siužetai, pasak paties Balio, ypatingas skyrius; mums liudijantis savitą nacionalinę raišką - lyties, tautybių, socialiniais klausimais. Įdomi pati to meto riba, parodanti etines nuostatas tarp padorumo ir vulgarybės, normos ir marginalijos; tiems laikams būdingas nešvankumo supratimas dabar atrodo gana kviestionuotinas. Parengęs ir kitus du "Lietuvių liaudies sakmių" tomus, karo metu jis negalėjęs jų paskelbti dėl vokiečių okupacinės valdžios cenzūros, nors tuo metu ir buvo pakankamai lėšų. Mat, pasak J. Balio, cenzoriams nepatiko sakmės apie piliakalniuose miegančią lietuvių kariuomenę, galinčią sunkiausią valandą pabusti ir išvaduoti kraštą ir pan. Pasitraukiant iš Lietuvos, visos sukauptos medžiagos išsivežti tiesiog fiziškai buvo neįmanoma. Buvo atrinkti tik patys įdomiausi tekstai, paties ranka nusikopijuoti [p. VII].