LTKalbant apie Joachimo Lelevelio (Joachim Lelewel, 1786-1861) mokslinį palikimą, pabrėžiamas platus jo mokslinių interesų spektras. Tai istorikas, teisės istorikas, savitos pagalbinių istorijos mokslų sistemos kūrėjas ir šių mokslų plėtotojas. Iki šiol neprarado aktualumo jo darbai istorinės geografijos, kartografijos, numizmatikos srityse. Vertinamas jo indėlis genealogijos, heraldikos, sfragistikos ir kituose tyrimuose. Istoriografijoje J. Lelevelis kartais yra įvardijamas ir vienu iš teisinės archeologijos pirmtakų Lenkijoje. Tačiau problema yra ta, kad ši disciplina, jos metodologija buvo sukurta ir į pagalbinių istorijos mokslų sistemą įtraukta vėliau, nei gyveno mokslininkas. Straipsnyje analizuojama, kuriuos J. Lelevelio atliktus tyrimus būtų galima priskirti dabartinei teisinei archeologijai. Aptariamas paties istoriko požiūris į objektus, kurie šiandien yra priskiriami šio mokslo sričiai, aiškinamasi, kaip jis vertino šių objektų tyrimo reikšmę istorijos mokslui ir kokiu mastu juos naudojo savo tyrimuose. Straipsnyje neapsiribojama istoriografijoje jau minėtų jo darbų, skirtų Lenkijos valdovų antkapinių paminklų, Płocko ir Gniezno katedrų durų analizei, nagrinėjimu, bet įtraukiami ir jo atlikti tyrimai Lenkijos teisės istorijos srityje bei analizuojama jo sukurta ikonografinė medžiaga (raižiniai), kuria mokslininkas iliustruodavo savo veikalus. Reikšminiai žodžiai: Joachimas Lelevelis, pagalbiniai istorijos mokslai, teisinė archeologija, insignijos, valdžios ženklai, teisės simboliai.
ENThe scientific legacy of Joachim Lelewel (1786-1861) shows a wide range of his scientific interests. He was a historian, a legal historian, the founder of a distinctive system of auxiliary sciences of history and a developer of these sciences. His work in the fields of historical geography, cartography and numismatics has not lost its relevance. His contribution to genealogy, heraldry, sigillography and other studies is appreciated. In historiography, Lelewel is sometimes referred to as one of the forerunners of legal archaeology in Poland. However, the problem is that this discipline and its methodology were developed and incorporated into the system of auxiliary sciences of history later than the scholars lifetime. The article analyses which research carried out by Lelewel could be classified as contemporary legal archaeology. It discusses the historian’s attitude towards the objects that today are part of the field of legal archaeology, and how he viewed the significance of the study of these objects for the science of history and to what extent he used them in his research. The article is not confined to the analysis of his works on the tombstones of Polish rulers, the doors of the Płock and Gniezno cathedrals, but also includes his research in the field of the history of Polish law and an analysis of the iconographic material (his own engravings) he used to illustrate his works. Keywords: Joachim Lelewel, auxiliary sciences of history, legal archaeology, insignia, symbols of power, legal symbols.