Sakralinė Romo Kalantos auka, jaunimo neramumai Kaune ir katalikų padėtis Lietuvoje pagal 1972 m. užsienio spaudos pranešimus

LTŠio pranešimo pavadinime susietos trys temos: Romo Kalantos susideginimas 1972 m. gegužės 14 d., po to vykę jaunimo neramumai Kaune ir tuometinė katalikų padėtis Lietuvoje. Iš tikrųjų jos buvo realiai susietos užsienio žiniasklaidoje. Nors apie įvykius Kaune žinių, pasiekusių Vakarų pasaulį, buvo ne per daugiausia, tačiau pasirodė gana daug publikacijų periodinėje spaudoje, buvo pranešinėjama radijo ir televizijos naujienų laidose. Daugeliu atvejų spausdintos publikacijos buvo pirmuosiuose ar antruosiuose dienraščių puslapiuose, kaip viena pagrindinių naujienų iš Sovietų Sąjungos. Tai leido priminti užsienio skaitytojams daugiatautę SSRS sudėtį, pažymint, kad Lietuva yra vienintelė iš sovietinių respublikų, kurioje katalikai sudaro daugumą. Kartu atsirado proga priminti apie Lietuvą kaip apie vieną iš sovietų okupuotų Baltijos valstybių. Neretai būdavo pateikiamos kartografinės schemos, kuriose parodyta Lietuvos geografinė padėtis, pažymėtas Kaunas. [Iš teksto, p. 58].

• 1972 metų įvykių Kaune atspindžiai ir vertinimai Vakaruose. Kauno istorijos metraštis. 2003, 4, p. 65-77.
• „Einamų įvykių kronikos“ straipsniai, skirti R.Kalantos savižudybei bei neramumams Kaune. Kauno istorijos metraštis. 2003, 4, p. 195-200.
• KGB reakcija į 1972 m. įvykius. Genocidas ir rezistencija. 2003, 1 (13), p. 80-83.