LTVienas iš svarbiausių kanalų gaunant informaciją apie negalią turinčių žmonių padėtį visuomenėje yra žiniasklaida. Žiniasklaidoje neįgalieji dažniausiai yra aprašomi kaip „nelaimingi“, „nesavarankiški“, „likimo nuskriausti“ ir pan. Pozityvaus požiūrio trūkumas, stigmų taikymas, emocinė įkrova straipsniuose, negalią turinčių asmenų tematika, formuoja iškreiptą visuomenės nuomonę jų įvaizdžio klausimu. Tai savo ruožtu gali sukelti neįgaliųjų kaip grupės atskyrimą ir mažinti jų integracijos visuomenėje galimybes. Tokiam požiūriui formuotis įtakos turi ne tik išankstinės nuostatos, bet ir Sovietų sąjungos palikimas, kai neįgalieji buvo itin stigmatizuojami, pašaipiai vadinti „invalidais“ ir sąmoningai atskiriami nuo visuomenės. Tyrimas parodė, jog žiniasklaida dažnai neišlaiko objektyvumo neįgaliųjų įvaizdžio pateikimo klausimu ir vaizduoja juos standartiškai – silpnais, todėl visuomenės nuostatoms, jų įvaizdžio atžvilgiu, didelės reikšmės turi ne tiesioginė patirtis (bendravimas, susidūrimas su jais), o žiniasklaida ir aplinka, iš kurios visuomenė perima informaciją. Raktažodžiai: įvaizdis, negalia, stigma, socialinė atskirtis, žiniasklaida.
ENAnalyzing the presentation of the image of people with disabilities placed in the daily newspaper “Lietuvos rytas” (2012), the quantitative content and headlines’ analysis has reached the conclusion that people with disabilities are usually portrayed as required compassion, support, and almost never defined as happy, confident. They are often stigmatized and dissociated from the society, simply because they have health disorders. The study has shown that public opinion formation over people with disabilities mostly due to the non-direct contact or collision with them, but to the media, from which the public takes over the information.