Sociologinės elito interpretacijos ir jų taikymas posovietinėje erdvėje : disertacija

LTDisertacijoje siekiama apžvelgti keletą svarbiausių stebimos posovietinės politinės socialinės realybės bruožų aspektų. Pirmiausia norima juos demistifikuoti, aprašant mechanizmus, kuriems veikiant įvairūs reiškiniai posovietinėje viešojoje nuomonėje įgauna deformuotus įvaizdžius. Taip pat siekiama atskleisti šių reiškinių kompleksiškumą, suteikiantį daug neapibrėžtumo posovietiniams politiniams ir intelektualiniams, veikimo bei stebėjimo laukams. Tyrinėjimo objektas – posovietinis elitas, ypač ekonominėje srityje, studijuojamas elitologijos tradicijos šviesoje akcentuojant sovietinio ir posovietinio konteksto specifiką. Autorė įvardina keletą svarbiausių darbo tikslų:  pateikiant bendrą elitologijos apžvalgą išvystyti metodologiją, tinkamą empiriniam ekonominio elito tyrinėjimui ir sumodeliuoti posovietinės Lietuvos visuomenės elitų ir subelitų tyrimo projektą;  apibrėžti keletą stebimai socialinei ir politinei realybei svarbių sąvokų, būtent posovietiškumas, elitas, ekonominis elitas bei, lygiagrečiai, Centrinė Europa, posovietinė buržuazija, vidurinioji klasė ir akcentuoti, kaip jos vartojamos mokslinėje, politinių institucijų ir kasdieninėje kalboje;  studijuoti, kaip posovietinėse valstybėse turinčiose savitus socialinės erdvės kontūrus, vyksta valdžios eufemizacija;  institucinėje perspektyvoje parodyti vieno iš posovietinės socialinės erdvės komponentų – ekonominio elito savarankiškumo ir autonomiškumo didėjimą politinio centro atžvilgiu. Didžiausia šio darbo dalis yra teorinė, daug dėmesio skiriama mokslinės literatūros pristatymui, analizei ir interpretacijai.

ENThe thesis seeks to review several of the most important aspects of the observed features of the post-Soviet political social reality. First of all, we wish to demystify them by describing mechanisms during the operation of which various phenomena in post-Soviet public opinion acquire deformed images. An attempt is also made to reveal the complexity of these phenomena bringing much uncertainty to post-Soviet political and intellectual, activity and observation fields. The research object is the post-Soviet elite, especially in the economy, studied in the light of an elitological tradition by emphasizing the specificities of the post-Soviet context. The author names several of the most important objectives of the work:  to develop a methodology suitable for empirical research of the economic elite by providing a general review of elitology, and design a research project of post-Soviet Lithuanian society elites and sub-elites;  to define several concepts important to the observed social and political reality, namely post-Soviet spirit, elite, economic elite and, in parallel, Central Europe, post-Soviet bourgeoisie and middle class, and emphasize how they are used in scientific language, the language of political institutions and daily language;  to study how government euphemisation is functioning in post-Soviet states which have a peculiarly shaped social space;  to show the increase of independence and autonomy of one of the components of post-Soviet space – the economic elite – from the point of view of the political centre and from an institutional perspective. The largest part of this paper is theoretical; much attention is paid to the presentation of scientific literature, analysis and interpretation.