The International and comparative wartime implications of presidential power
LTŠiame straipsnyje išsamiai nagrinėjama, kaip prezidento galios didėja karo metu, ir įvairūs veiksniai, turintys įtakos jų taikymui skirtingose vyriausybinėse sistemose. Darbe pateikiama lyginamoji perspektyva, kuri yra labai svarbi norint suprasti prezidento vaidmenų sudėtingumą ir skirtumus tokiu kritiniu laiku. Tyrimo tikslas – ištirti ir aiškiai nubrėžti Ukrainos prezidento vaidmenį valstybės valdymo sistemoje, nuodugniai išanalizuojant jo galias, vaidmenis ir įtaką visose valdžios srityse karo metu. Šiuo tyrimu siekiama palyginti šiuos elementus su panašiomis institucijomis JAV, Lietuvoje ir Prancūzijoje. Lyginamasis metodas padeda suprasti prezidento galių skirtumus ir panašumus bei jų pasekmes karo metu įvairiose politinėse sistemose. Tyrimu siekiama pateikti įžvalgų, kaip šios galios veikia valdymą, autoritetų pusiausvyrą ir nacionalinio saugumo bei demokratinių vertybių sąveiką konfliktų laikotarpiu. Pagrindinės idėjos susijusios su prezidento galių išplėtimu ir įgyvendinimu karo metu, daugiausia dėmesio skiriama teisiniams, istoriniams ir politiniams aspektams. Įvade pabrėžiama Ukraina kaip atsparumo karo metu simbolis, ginantis vertybes, kuriomis grindžiami tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai. Pabrėžiamas dinamiškas įstatymų leidybos pobūdis karo metu ir būtinybė tęsti reformas pasibaigus konfliktui. Tyrime pasitelktos teorijos ir programos, kurios analizuojamos aiškinantis prezidento galias karo metu. Šiame kontekste paminėtini mokslininkai Carstenas Anckaras ir Amnonas Cavari, diskutuojantys apie plačias prezidento valdžios interpretacijas ir konstitucinių ribų svarbą. Straipsnyje lyginami prezidentų vaidmenys įvairiose sistemose, ypač parlamentinėse demokratijose. Aptariama, kaip skirtingai įgyvendinamos prezidento galios parlamentinėse ir prezidentinėse sistemose, koks yra poveikis demokratiniam valdymui.Šiame tyrime taikomi tokie tyrimo metodai: pažodinis metodas pasitelktas siekiant suprasti pirminį prezidento valdžią karo metu reglamentuojančių įstatymų turinį; mokslinės literatūros apžvalga plėtoja kritinį mąstymą šia tema, leidžia nagrinėti teorinius karo laiko prezidentinės valdžios pagrindus; lyginamuoju teisiniu metodu ištirta, kaip skirtingose teisės sistemose vertinama pirminė prezidento galių kvalifikacija, pateikta tarpvalstybinių įžvalgų; abstrakcijos metodas pritaikytas nagrinėjant teismų priimtų sprendimų dėl prezidento galių pradinės kvalifikacijos karo metu apskundimo tvarką, rezultatus ir ypatumus; alternatyviu metodu aptartos mokslinės diskusijos, susijusios su tinkamu prezidento galių taikymu konflikto metu; interviu metodu surinkta informacija iš labiau patyrusių kolegų teisės srityje. Tyrime lyginamas prezidentavimas keturiose šalyse: JAV, Lietuvoje, Prancūzijoje ir Ukrainoje. Nagrinėjamas kiekvienos šalies prezidentavimo modelis, aptariamas jėgų balansas, stabdžių ir atsvarų vaidmuo, karo sąlygų įtaka prezidento galioms. Straipsnyje pasitelkti atvejų tyrimai siekiant parodyti, kaip prezidento galios karo metu taikomos praktiškai. Nagrinėjamos konkrečios administracijos ir jų veiksmai, pateikiama įžvalgų apie nacionalinio saugumo poreikių ir demokratinių principų pusiausvyrą karo metu. Reikšminiai žodžiai: prezidento galios; karo valdymas; konstitucinė valdžia; vykdomoji valdžia; prezidentinės sistemos; demokratinė atskaitomybė.
ENThis article offers a detailed examination of how presidential powers expand in times of war and the various factors that influence their application across different governmental systems. It provides a comparative perspective that is crucial for understanding the complexities and variations in presidential roles during such critical times. The purpose of this research is to investigate and clearly outline the role of the president of Ukraine within the state administration system by thoroughly analyzing their powers, roles, and influence across all branches of government during wartime. The study aims to compare these elements with similar institutions in the United States, Lithuania, and France. This comparative approach helps to understand the variations and similarities in presidential powers and their implications during wartime across different political systems. The research seeks to provide insights into how these powers affect governance, the balance of authority, and the interplay between national security and democratic values during periods of conflict. The main ideas of this paper explore the expansion and exercise of presidential powers during wartime, focusing on legal, historical, and political dimensions. The introduction highlights Ukraine as a symbol of resilience in wartime, defending values that underpin both national and international legislation. It emphasizes the dynamic nature of law-making during war and the need to continue with reforms post conflict. The research covers extensive scholarly work on presidential powers in wartime, providing a comprehensive understanding through theories and real-world applications. Notable scholars such as Carsten Anckar and Amnon Cavari are mentioned, discussing broad interpretations of presidential authority and the importance of constitutional limits. The article delves into a comparison of the roles of presidents in different systems, particularly in parliamentary democracies.It discusses how presidential powers are exercised differently in parliamentary and presidential systems, and the implications for democratic governance. The Methodology of the Research. The literal method is utilized in this study to achieve an initial understanding of the content of laws governing presidential power during wartime. A review of scientific literature enables the development of critical thinking on the topic, offering insights into the theoretical framework of wartime presidential power. The comparative legal method is used to assess how different legal systems approach the initial qualification of the assessment of presidential powers, providing valuable cross-national insights. The method of abstraction is used to examine the procedure, results, and peculiarities of appealing against decisions made by judicial bodies regarding the initial qualification of presidential powers during wartime. The alternative method acknowledges the existing scholarly debate surrounding the appropriate application of presidential powers in times of conflict. The interview method is used to gather information from more experienced colleagues in the legal field. This study compares the presidency across four countries: the United States, Lithuania, France, and Ukraine. Each country’s model of presidency is explored, discussing the balance of power, the role of checks and balances, and the impact of wartime conditions on presidential powers. The article uses case studies to illustrate how presidential powers are applied in practice during wartime. It examines specific administrations and their actions, providing insights into the balance between national security needs and democratic principles. Keywords: presidential powers; wartime governance; constitutional authority; executive leadership; presidential systems; democratic accountability.
