Nebuvusio parlamento istorija
LTLietuvos kaip ir kitų Baltijos valstybių likimas buvo nulemtas 1939-aisiais, kai Sovietų Sąjunga suformulavo „lėto skverbimosi“ į jas teoriją. Baltijos valstybės turėjo sutikti su raudonosios armijos įgulų dislokavimu jose. Laikinai palikus buvusią valdžios ir valdymo sistemą, vėliau pakeisti vyriausybes, kurios įvykdytų Sovietų Sąjungos planą ir įjungtų Baltijos valstybes į SSRS. Vokietijai perleidus Lietuvą Sovietų Sąjungos įtakos sferai, 1939 m. rugsėjo 25 d. buvo pareikšta, kad Lietuva bus įjungta į SSRS. Plano įgyvendinimas prasidėjo, kai Lietuva buvo priversta įsileisti 20 000 raudonarmiečių. Tai sovietams suteikė galimybę daryti tam tikrą poveikį, naudoti karinį spaudimą. Karių perdislokavimas iš vienos įgulos į kitą neleido suprasti, ar tai tik karių permetimas, ar jau karinės okupacijos pradžia. Keletą mėnesių Sovietų Sąjunga nesikišo į vidaus reikalus. Pasiuntiniui buvo nurodyta palaikyti tik oficialius santykius su vyriausybe, įsakyta neaktyvinti vietos komunistų. Spalio 25 dieną J. Stalinas pareiškė, kad „buvo rasta forma, leisianti Sovietų Sąjungai į savo orbitą įtraukti keletą šalių. Tačiau tam kol kas reikia tvirtai laikytis jų vidaus režimo ir suvereniteto, nesigriebiant sovietizacijos. Ateis laikas, kai jos pačios tai padarys“. Po kelių mėnesių Sovietų Sąjunga pradėjo ruoštis karinei agresijai tuo atveju, jeigu būtų atmesti jos reikalavimai. 1940 m. vasario mėn. karinėms įguloms Lietuvoje buvo įsakyta padidinti karinę parengtį, į Maskvą iškviestam pasiuntiniui paaiškinta, kaip elgtis numatytuose įvykiuose, imta griežtinti santykius. Lietuva konstatavo, kad „rusai ieško kažin kokių priekabių“. [Iš teksto, p. 85].
- Fiktyvaus parlamentizmo problemos 1940-1990 metais. Parlamento studijos 2004, Nr. 2, p. 94-104.
- Lietuvos Seimo istorija: XX-XXI a. pradžia. Vilnius : Baltos lankos, 2009. 558 p.
