Vilnius beyond urban vs non-urban opposition: a few entry points to the planetary urban futures

LTStraipsnyje pasitelkus planetiškumo sąvoką ir jos reikšmę urbanistiniams tyrimams analizuojamas Vilniaus urbanistinis miškas. Argumentai išdėstyti straipsnio trijose dalyse. Pirmojoje dalyje detaliai nagrinėjami globalizacijos ir planetiškumo skirtumai ilgalaikėje socialinės urbanistikos perspektyvoje. Antrojoje dalyje dėmesys kreipiamas į didelio miško masyvo Vilniuje reikšmę, taip pat jo vietą pokario miestų augimo kontekste. Trečiojoje dalyje Karoliniškių kraštovaizdžio draustinis vertinamas kaip Vilniaus žaliosios juostos dalis ir kaip potencialus buvusių ribų atvėrimas – kreipiamas dėmesys į šio draustinio dermę su ankstesniais modernaus miestų augimo projektais, pakeitusiais Viduramžių miesto sienas, laikytinas savotiškomis „izoliacinėmis juostomis“. Tyrimas atskleidžia tris naujus šio draustinio aspektus: kaip daugiau nei urbanistinio paveldo, kaip ne į žmogų nukreiptos viešosios erdvės ir kaip potencialios žaliosios komodifikacijos sienos. Reikšminiai žodžiai: planetiškumas, urbanistinė gamta, Umwelt, miesto ekosistema, Vilnius, Karoliniškių kraštovaizdžio draustinis, daugiau nei urbanistinis paveldas, ne į žmogų nukreipta viešoji erdvė, žalioji komodifikacijos siena.

ENThe article analyzes Vilnius urban forest by applying the notion of planetarity and considering its implications for urban research. The author’s argument is delivered in three parts. The first part scrutinizes the difference between globalization and planetarity in a long-term perspective of social urban scholarship. The second part examines the significance of the vast amount of forest in Vilnius, as well as its lineage in the context of post- WWII urban growth. The third part regards the Karoliniškės Landscape Reserve as part of Vilnius green belt and as a potential opening in place of a former boundary, compatible with the earlier modern urban growth civic projects meant to replace the medieval city walls as “isolation belts.” Finally, the author discusses the Reserve’s three dimensions in the course of such opening—as more-than-urban heritage, non-human-centered public space, and a potential green commodification frontier. Keywords: planetarity, urban nature, Umwelt, urban ecosystem, Vilnius, the Karoliniškės Landscape Reserve, more-than-urban heritage, non-human-centered public space, green commodification frontier.

• Identity of historical areas of a city: interaction between nature and man. Landscape architecture and art. 2022, 20, p. 7-17.
• Miesto ekosistemos sampratos transformacija: klasikinės ir šiuolaikinės miesto ekologijų atvejai. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2018, Nr. 2 (43), p. 107-132.
• Vienos neapgintos disertacijos pėdsakais - sumedėjusių augalų asortimento Lietuvos želdynams ir architektūrinės dendrologijos pradmenų aspektai. Dendrologo Leono Čibiro mokslinių įžvalgų analizė. Darnios aplinkos vystymas 2022, 1, 19, p. 54-67.
• Vilniaus miesto centro urbanistinei kompozicijai turintys įtakos Neries slėnio gamtinės morfostruktūros ypatumai. Urbanistika ir architektūra. 2003, t. 27, Nr. 4, p. 155-162.
• Vilniaus miesto savitumas: gamtos ir architektūros darna. Acta Academiae Artium Vilnensis 2006, t. 40, Vilniaus miesto savitumai, p. 7-16.