Dirbtinio generatyvinio intelekto kūrinys kaip autorių teisių apsaugos objektas

LTMoksliniame straipsnyje nagrinėjamos dirbtinio generatyvinio intelekto kūrinio autorių teisių apsaugos galimybės. Atskleidžiant dirbtinio intelekto kūrinio sampratą per asmenybės, darbo ir utilitarinę teorijas matyti, jog kiekvienu atveju skirtingai būtų vertinama ar toks kūrinys galėtų tapti autorių teisių apsaugos objektu. Asmenybės ir darbo teorijos kontekste dirbtinio intelekto kūrinys negali būti autorių teisių apsaugos objektu, tuo tarpu pastarąjį vertinant per utilitarinės teorijos prizmę – dirbtinio intelekto kūrinys ne tik gali, bet ir turi būti saugomas autorių teisių. Nagrinėjant kūrinių autorystės klausimą tarptautiniu lygmeniu, akivaizdus yra vienodo teisinio reglamentavimo trūkumas. Vis dėlto, įvertinus Europos Sąjungos Parlamento bei Jungtinių Amerikos Valstijų teismų praktikoje naujausiai išsakytas nuomones akivaizdu, jog autorių teisių apsaugos objektu veikiausiai galės būti toks kūrinys, kuris yra sukuriamas pasitelkus dirbtinį generatyvinį intelektą kaip įrankį, tačiau tokiam kūriniui, be kitų reikalavimų, bus taikomi įprasti individualumo, ar kitaip – originalumo, asmeninės intelektinės kūrybos vertinimo kriterijai. Pagrindiniai žodžiai: Dirbtinis generatyvinis intelektas, autorių teisė, intelektinės nuosavybės teorijos, kūrinys, kūrėjas, autorius.

ENThis coursework examines the relationship between the work of artificial generative intelligence and copyright and looks at the possibilities of copyright protection for such work. After evaluating and presenting the concepts of work and artificial intelligence, and after examining an AI work through the personality, labour and utilitarian theories, it is apparent that each case is different in terms of whether such a work could be subject to copyright protection. In the context of the personality and labour theories, an AI work cannot be the subject of copyright protection, whereas the latter, viewed through the prism of the utilitarian theory, is not only capable of being copyrightable, but also must be protected by the law. Looking at the question of authorship of this type of work on international level, the lack of uniform legal regulation is evident. However, it is clear from the recent views expressed by the European Parliament regulations and in the case-law of United States of America, that a work created using artificial generative intelligence as a tool is likely to be eligible for copyright protection, but that such a work will also be subject, amongst other requirements, to the usual criteria for assessing the individuality, or otherwise originality, of a personal intellectual creation. Key words: Artificial generative intelligence, copyright, intellectual property theories, work, creator, author.

• Autorių teisė. Vilnius : Justitia, 2008-2009. 2 t.
• Intelektinės nuosavybės teisė. Vilnius : Registrų centras, 2010. 815 p.
• Intelektinės nuosavybės teisių doktrinos. Teisė. 2009, t. 73, p. 24-37.