Konsultacinės išvados reikšmė teismo sprendimui baudžiamojoje byloje

LTšio darbo tikslas – nustatyti, kokiais argumentais vadovaudamasis teismas nusprendžia (nutaria) konsultacinės išvados nepripažinti įrodymu, taip pat kokia jos reikšmė eismo įvykių baudžiamosiose bylose ir bylose, kuriose yra pasitelkiamos specialios teismo medicinos žinios. Šiam tikslui pasiekti yra būtina įvykdyti šiuos uždavinius: 1) išanalizuoti ir nustatyti pagrindus, kuriais remiantis konsultacinė išvada nepripažįstama įrodymu baudžiamosiose bylose dėl eismo įvykių; 2) išanalizuoti ir nustatyti pagrindus, kuriais remiantis konsultacinė išvada nepripažįstama įrodymu baudžiamosiose bylose, kuriose būtinos specialios teismo medicinos žinios. Siekiant atsakyti į minėtuosius klausimus, svarbu tinkamai pasirinkti objektą, nagrinėjamuoju atveju lemiantį teismų argumentus sprendimuose, kuriais konsultacinės išvados nepripažįstamos įrodymu. Rašant darbą buvo taikomi analizės ir sisteminis metodai, kurie laikytini esminiais, nes yra analizuojami motyvai, dėl kurių nesivadovaujama konsultacine išvada, ir nustatoma jos reikšmė baudžiamajame procese. Pasisakant apie nagrinėjamos temos ištyrimo lygmenį ir darbo originalumą, reikia pabrėžti, kad konsultacinės išvados reikšmė baudžiamajame procese buvo nustatinėjama ne vien tiriant teismų argumentus, dėl ko ji nepripažįstama įrodymu. Buvo atsižvelgta tik į fragmentinius teiginius, iš kurių matyti nepasitenkinimas konsultacinės išvados vieta baudžiamajame procese, ir į teismams išsakytą kritiką dėl konsultacinės išvados vertinimo (Gušauskienė, Belevičius, 2016; Jurka, Žibaitė-Neliubšienė, 2013), taip pat į dėstomą nuomonę, kad konsultacinė išvada turėtų būti laikoma ir vertinama kaip specialisto išvada, o ne dokumentas (Šivickaitė, 2019). [Iš teksto, p. 518].