Matematikos mokymo turinio ir metodikos optimizavimas lietuviškų mokyklų pradinėse klasėse 1970-1993 metais : disertacija

LTTarpukario Lietuvos pradinė mokykla buvo įgijusi nemažą ir originalią matematikos mokymo patirtį. Tačiau dėl sovietinės okupacijos nuo 1951 m. mokykla buvo priversta dirbti pagal išverstus iš rusų kalbos vadovėlius. Nuo septintojo dešimtmečio pradžios vėl imta ieškoti savito kelio. Reformavus keturmetę pradinę mokyklą į trimetę, lietuvių mokyklos vėl ėmė dirbti pagal savo šalyje parengtą programą ir mokymo priemones. Tada buvo įdiegta ir apskritai nauja matematikos mokymo kryptis, vietoj aritmetikos kurso imtas dėstyti matematikos kursas. Trimetė mokykla gyvavo iki 1986 metų. Per tą laiką matematikos mokymo metodika buvo daug kartų koreguojama, o nuo 1978 m. visiškai atnaujinta. Mokytojai ypač palankiai įvertino tai, kad supaprastėjo mokomojo darbo planavimas, mokinių žinių apskaita. Daugiau kaip 70 proc. visų 1970–1993 m. laikotarpio mokymo priemonių parengė šio habilitacinio darbo autorius, o daugumą kitų su bendraautoriais. išliekamosios vertės turi ne tik sukurtos atskirų programos temų mokymo metodikos, bet ir patirtis rengiant mokymo priemones mokiniams ir mokytojams.

ENPrimary school of the interwar Lithuania had gained rather extensive and original math teaching experience. Although, due to the Soviet occupation in 1951, the school was forced to work according to textbooks that were translated from Russian. Since the beginning of the sixties there were attempts to find an individual path again. After reformation of the four-year primary school into a three-year one, Lithuanian schools started working according to a curriculum and aids designed in the country. Then, a completely new math teaching trend was implemented when math course was introduced instead of arithmetic. A three-year school operated until 1986. Math teaching methodology was adjusted a number of times over the period, and since 1978 it was completely renewed. Teachers especially enjoyed the simplified teaching planning activity as well as accounts of pupils’ knowledge. More than 70 percent of all teaching aids used during 1970–1993 were designed by the author of this PhD thesis, and most of other aids were designed in cooperation with other authors. It is not only teaching methodologies designed for separate programme topics that have the persistent value, but also the experience in designing teaching aids for pupils and teachers.