Padėties erdvėje raiškos vokiečių ir lietuvių kalbose gretinimas (veiksmažodžiai "liegen" ir "gulėti")

LDB
RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisStraipsnis / Article
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėPadėties erdvėje raiškos vokiečių ir lietuvių kalbose gretinimas (veiksmažodžiai "liegen" ir "gulėti")
Kita antraštėComparison of expressions of position in space in German and Lithuanian languages (verbs liegen and gulėti)
AutoriaiJociuvienė, Violeta
LeidinyjeFilologija . 2005, Nr. 10, p. 31-41
PastabosLDB Open.
Reikšminiai žodžiai
LTIntranzityviniai veiksmažodžiai; Erdvinės būklės veiksmažodžiai; Valentingumas; Žodžio reikšmė
Santrauka / Anotacija

LTStraipsnio tikslas – nustatyti horizontalios padėties erdvėje raiškos panašumus ir skirtumus vokiečių ir lietuvių kalbose remiantis veiksmažodžių liegen ir gulėti distribucija. Taikomas distribucinės analizės metodas. Veiksmažodžių junglumo žodynų duomenys rodo, kad vokiečių kalbos veiksmažodžio liegen valentiniais palydovais gali būti žmonių, gyvūnų, daiktų, pastatų ir abstraktų pavadinimai, o lietuvių kalbos veiksmažodis gulėti su abstrakčiomis sąvokomis nelinkęs jungtis, išskyrus pavyzdžius pagal vieną LKŽ užfiksuotą reikšmę ́būti kur, turėti vietą̀, plg. žodis širdyje guli, todėl daroma prielaida, kad veiksmažodis liegen dažniau dalyvauja metaforizacijos procese. Lietuvių kalbos veiksmažodžio gulėti vartojimas susijęs su konkrečiaisiais daiktavardžiais, žmonių, gyvūnų, daiktų ar pastatų pavadinimais. Veiksmažodžio liegen forma liegt dažniau vartojama su vietos aplinkybėmis einančiais pavadinimais tokių erdvinių objektų, kurie išsidėstę tik pagal dvi dimensines ašis, o lietuvių kalbos veiksmažodžio gulėti forma guli dažniausiai jungiasi su trijų dimensijų erdvinių objektų pavadinimais. Vokiečių kalboje pastatai, miestai, vietovės ar salos suvokiami kaip plokšti gulintys erdviniai objektai. Lietuvių kalbai toks veiksmažodžio gulėti junglumas nebūdingas. Horizontalią padėtį, išreikštą veiksmažodžiu gulėti, pagal dvi dimensines ašis išsidėsčiusiuose objektuose lietuvių kalboje gali užimti žmonės arba daiktai, bet ne pastatai, miestai ar kitos vietovės. Veiksmažodžio gulėti reikšmė konkretesnė, labiau apibrėžta, ne tokia plati kaip veiksmažodžio liegen.

ENThe goal of the article is to establish similarities and differences in expression of horizontal position in space in German and Lithuanian languages on the basis of distribution of verbs liegen and gulėti (to lie). The author uses distributional analysis method. Data from verb connectivity dictionaries indicates that valence attendants of the German language verb liegen can be names of people, animals, things, buildings and abstract entities, while in Lithuanian language, the verb gulėti is not inclined to connect with abstract concepts, except examples illustrating one meaning recorded by LKŽ (Lithuanian language dictionary) to be somewhere, to occupy a place, compare: žodis širdyje guli (a word lies in the heart), therefore, the author makes an assumption that the verb liegen more often takes part in the process of metaphorization. The usage of the Lithuanian language verb gulėti is connected to names of specific nouns, people, animals, things or buildings. Liegt form of the verb liegen is more often used with names of such spatial objects, which are positioned only alongside two dimensional axes, acting as an adverbial modifier of place, meanwhile the Lithuanian language verb gulėti form guli most often connects to names of three dimensional spatial objects. In German language, building, cities, locations or islands are perceived as flat, lying, spatial objects. In Lithuanian language, the verb gulėti does not possess such connectivity. Horizontal position, expressed by the verb gulėti, in objects positioned alongside two dimensional axes in Lithuanian language can be occupied only by people or things, but not buildings, cities, or other locations. The meaning of the verb gulėti is more specific, more defined, not as wide as that one of the verb liegen.

ISSN1392-561X
Mokslo sritisKalbotyra / Linguistics
Susijusios publikacijos
  • Dabartinės lietuvių kalbos gramatika / Vytautas Ambrazas, Kazimieras Garšva, Aleksas Girdenis, Evalda Jakaitienė, Pranas Kniūkšta, Stasė Krinickaitė, Vitas Labutis, Adelė Laigonaitė, Elena Oginskienė, Juozas Pikčilingis, Albertas Ružė, Nijolė Sližienė, Kazys Ulvydas, Vincas Urbutis, Adelė Valeckienė, Elena Valiulytė. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 745 p.
  • Etnolingvistika / Aloyzas Gudavičius. Šiauliai : K.J. Vasiliausko įm., 2000. 181 p.
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/1147
Atnaujinta2018-12-20 23:04:32
Metrika Peržiūros: 3    Atsisiuntimai: 1