LTIstorijos ir lietuvių kalbos tyrinėtojai susidūrė su dviem sąvokos leitis reikšmėmis - visuomenine (valdovo dvaro žmonės, valstiečiai senojoje Lietuvoje iki XVI a. vidurio), bei lietuviai, etnosas (latvių kalbos duomenys). Plika akimi matyti, kad abu leičių pogrupius kažkas turėjo sieti, nes vien jau pats sluoksnio vardas su senu dvibalsiu ei šaknyje, būdamas lietuvių kalbos žodis, - tuo neabejoja K. Jablonskis, J. Otrębskis, S. Karaliūnas, - turėjo žymėti seną mūsų visuomenės darinį. S. Karaliūnas leičius valstiečius laikė senų seniausios beitos, Leituvos, lietuvių didžiojo kunigaikščio, jų vadų karinių draugų, palydos, kariaunos palikimu. Visai kilčiai vardą davė kariauna [p. 34].