Atributinių junginių samprata, aprašymo galimybės ir kai kurie požymiai

LT1. Pastaruoju metu kalbotyroje vis labiau domimasi sintaksinių struktūrų turiniu. Reikšminio aspekto svarbą sintaksėje pripažįsta visi, tačiau iškyla kalbos sintaksinės struktūros ir semantikos santykių problema (žr. Švedova, 1974, 105-121; Tekorienė, 1982, 132-139; Ambrazas, 1986,4-36). Gramatikų aprašuose sintaksinių vienetų semantinės charakteristikos dažnai esti tik formaliosios charakteristikos palydovai. Pačios semantinės kategorijos, jų hierarchija retai kada tampa savarankiškais, specialiais tyrimo objektais. Sintaksinė semantika kaip specialus sintaksės aspektas - dar iki galo nesusiformavusi kalbotyros kryptis. Semantinės ir sintaksinės kalbos struktūros tyrinėtojai yra ne kartą pastebėję, kad egzistuoja tam tikri reguliarūs sintaksinių ir semantinių žodžių požymių ryšiai. [...] Lietuvių kalbos žodžių junginių (toliau: ŽJ) sintaksėje ši problema sprendžiama keliais būdais. Vieni kalbininkai pagrindu laiko ŽJ komponentų gramatinę formą ir tik po to eina prie jų semantinės analizės (LKG 3). Kiti ieško sintaksinių atitikmenų semantinio lygmens kategorijoms (Valejka, 1980). Siūloma išbandyti dar vieną būdą: tiriant ŽJ kuriuo nors vienu (sintaksinės formos arba reikšmės) atžvilgiu, atsižvelgti ir į antrąjį (Labutis, 1981). [...] Šiame darbe bus aptariamas vienas iš semantinių ŽJ tipų - atributiniai junginiai (toliau: AJ). [...] Manytume, kad AJ galima būtų nuosekliai tyrinėti naujesniu būdu - nuo reikšmės prie formos, išeities tašku imant kurią nors reikšmę ir paskui žiūrint, kokiomis gramatinėmis formomis, konstrukcijomis ar kitomis kalbos priemonėmis ji gali būti reiškiama. Vadovaujantis tokiu aprašymo principu, išryškėtų tų pačių turinio dalykų raiškos ivairovė, iškiltų sinonimikos problema.Šiame straipsnyje nekeliame uždavinio parodyti išsamų visų lietuvių kalbos AJ vaizdą. Tuo tarpu bandoma, kol kas bendrais bruožais, pasvarstyti jų semantinio aprašymo galimybes, taip pat aptarti kai kuriuos AJ požymius. [...] [p. 29-31].

ENSyntax and semantics have become central in linguistics. New trends in grammar have developed new problems in syntax. An attributive words phrase is one of the types of semantic words phrases. Attributive word phrases should be analysed in a new aspect - which begins with meaning and moves to form. The dependent component of attributive phrases denotes a peculiarity, a quality or dependence on a thing expressed by the principal component. The feature of the thing thus indicated is not directly related to the speech act. These phrases are found to have two subgroups 1) qualifying and 2) possessive. The qualifying phrases of the indicated relations denote a thing and its feature, peculiarity or quality, which may be identified directly (e.g., didelis namas, pirmi metai, verkiantis vaikas) or indirectly by a name of another thing (e.g., lauko gėlė, lentyna knygoms, kelias per mišką, etc.). Possessive phrases indicate the belonging of a thing or its other various relations with something (e.g., mano mašina, medžio lapai, tėvo brolis, etc.). No strict line can be drawn between these two subgroups. The transformational method could help to distinguish them.