Centrinės šiaurės žemaičių tarmės prozodija: instrumentinis ir sociolingvistinis tyrimas

LTŠiaurės žemaičių prozodija yra gvildenta ir anksčiau, bet, laikantis lietuvių dialektologijos tradicijų, beveik niekur neatsižvelgiama į dabartinę šių reiškinių raidą. Šio darbo tikslas yra ne tik aprašyti centrinės šiaurės žemaičių tarmės prozodinę sistemą, ypač kreipiant dėmesį į priegaides, jų realizaciją bei įvairius priegaidžių požymius (trukmę, intensyvumą, pagrindinį toną), bet ir atskleisti tų reiškinių dinamiką, lyginant dviejų kartų (senosios ir jaunosios) kalbos duomenis. Aptariami ir kai kurie hipotetiniai kiekybės (nekirčiuotų, atitrauktinio kirčio skiemenų) dalykai, objektyvesniais metodais jie dar netyrinėti. Iki šiol eksperimentiškai netirta ir šalutinių bei atitrauktinių kirčių akustinė prigimtis. Darbe epizodiškai aptariami kai kurie bendresni fonetikos ir morfologijos dalykai. Bandyta atskleisti ir tarmės kitimo motyvus bei jo būdingesnes tendencijas. Kadangi aprašomoji šiaurės žemaičių tarmė, kurios centras yra Seda, yra artima visiems šiaurės žemaičiams, šis tyrimas iš dalies rodo visos šiaurės žemaičių tarmės raidos polinkius. Darbe naudojamasi tradicine dialektologine transkripcija, tik ji šiek tiek fonologizuota: pavyzdžiui, nežymimas turinčių priegaidę diftongų ilgumas. Specialiai nežymima ir galūnių redukcijos laipsnis, nes tarmėje šis reiškinys paklūsta bendrajam dėsningumui (aprašytam, pavyzdžiui, A Girdenio [1967], Z. Zinkevičiaus [1966]). [...]. [Iš Pratarmės]

ENThe general acoustic image of the accent patterns of the central northern Žemaitian dialect shows that the decisive distinctive feature of the acute and circumflex tonemes is a change of phonation. The phonation of the acute syllables changes sharply and abruptly in contrast with a mellow and continuous flow of energy in the circumflected syllables. These features are signalled by the variations of pitch (fundamental frequency) and intensity. Most often, however, the pitch and intensity compensate each other and differentiate the tonemes almost in an equal manner. The traditional prosodic features are well preserved in the speech of the older generation, while the younger generation already tends to level the features of the accents (especially the specific traits of the acute intonation). These changes in the prosodic patterns mainly are caused by the influence of Standard Lithuanian (by early diglossy), tendencies in the internal changes of the dialect arisen in the distant past, and by the intermingling of different subdialects. [From the publication]