LTG. Petkevičaitė-Bitė 1921 m. kalbėjo: "... tarpu priežasčių, palaikančių tautų ar valstybių organizmą, per maža akių kreipta į moteris ir į tą rolę, kokią jos savo visuomenėje, savo tautoje suvaidino". Nors per pastaruosius dešimtmečius pasaulio mokslininkai daug nuveikė, tirdami moters visuomeninį statusą, taip pat ir viduramžių epochoje, Lietuvos istoriografijai įžymiosios mūsų intelektualės bei kovotojos už moterų teises mintys aktualios ir šiandien. Vargu ar kyla abejonių, jog tautos istorija negali būti išsami be šeimos istorijos, o tokią parašyti neįmanoma neanalizuojant moters statuso. Pagaliau požiūrio į moterį evoliucijos atskleidimas, jo poveikio visuomenės "dvasiai" nustatymas padeda rekonstruoti konkrečios epochos žmogaus pasaulį, visuomenės gyvenimo idealus bei vertybių orientaciją, t. y. atspindi tam tikrą civilizacijos lygį. [...] Apibūdinti moterų vietą visuomenėje ir visuonienės požiūrį į moterį galima: 1) nustačius, kokia kryptimi (mažinimo ar didinimo) klostėsi bei evoliucionavo jų teisės, o svarbiausia - ištyrus, kokios buvo realios sąlygos pasinaudoti jomis; ir 2) palyginus moterų padėtį su kitų, bent jau kaimyninių kraštų, moterų statusu. Šiame straipsnyje apsiribosime tik situacijos LDK visuomenėje analize. Akivaizdu, kad feodalinėje visuomenėje žmogaus statusą pirmiausia lėmė jo luomas. Kyla klausimas: o lytis? [...] Taigi iškyla svarbus klausimas: ar moteris, priklausydama šlėktų luomui, galėjo naudotis visomis tam luomui suteiktomis teisėmis bei laisvėmis, taip pat ar ji turėjo kokių nors pareigų valstybei, kitaip tariant, ar bajorė (šlėktė) buvo LDK pilietė. [...] [p. 62-63].