Žaidimo imitacija lietuvių vaikų poezijoje : disertacija

LTDisertacijoje „Žaidimo imitacija lietuvių vaikų poezijoje“ bandoma teoriškai pagrįsti žaidimo poetikos sampratą, ištirti, kaip žaidimas veikia poeto saviraišką ir kūrybą. Susisteminta žaidimo interpretacija užsienio mokslininkų veikaluose ir jos refleksijos lietuvių vaikų poezijoje. Išanalizuotas tos poezijos žaidybinis pobūdis bei savitumas, atskleidžiama vaiko žaidimo specifika, jos įtaka poezijos įvairovei. Pastebėjus, kad žaidimas žadina vaiko vaizduotę ir kūrybines galias, ištirtos vaiko ir poeto estetinės veiklos analogijos. Todėl išryškinami estetiniai žaidimo vaikų poezijoje akcentai, iš kurių galima spręsti apie eilėraščio įtaigos vaikui kryptį. Disertacijoje aptariami autoriai ir kūriniai atsižvelgiant į ryškesnius žaidybiškumo pradus bei meninę teksto vertę. Analizuojama K. Aleknavičiaus, K. Sakalausko-Vanagėlio, M. Grigonio, P. Babicko, Vytės Nemunėlio, M. Vainilaičio, J. Degutytės, S. Gedos, V. Kukulo, L. Degėsio, J. Erlicko ir kt. poetų kūryba vaikams. Išskiriami specifiniai žaidimo poetikos modeliai – imitacinis, utilitarinis, avangardinis, meditacinis, tragikomiškas ir kiti, susiformavę lietuvių vaikų poezijos raidoje, tradicinio bei modernaus tipo eilėraščiuose. Teigiama, jog žaidimo imitacija vaikų poezijoje atskleidžia naujas estetinio pasaulio pažinimo formas, pakylėja vaikų poeziją į aukštesnį meninį lygį, skatina siekti naujų poetikos aukštumų. Atkreipiamas dėmesys, jog vyraujanti estetinė žaidimo vaikų poezijoje išraiška – savitas folkloro panaudojimas. [Iš leidinio]

ENIn the dissertation “Imitation of games/play in Lithuanian children’s poetry”, an attempt is made to formulate a theoretical foundation for comprehending the poetics of games/play and to analyse how games/play affect a poet’s self-expression and creativity. The interpretations of games/play by foreign scholars and their reflections in Lithuanian children’s poetry are systematised. The playful nature and distinct character of Lithuanian children’s poetry is analysed, the specifics of children’s games/play are discussed, likewise their influence on the varied nature of the poetry. Given that games/play awaken the imagination and creative spirit of children, there is investigation of similarities between the aesthetic creativity of children and poets. The aesthetic nuances of play/games in children’s poems are explored, from which an understanding can be gained of the poems’ effect on children. In the dissertation, authors and compositions are discussed with regard to clear examples of playful language and the artistic value of the texts. The compositions for children studied include examples by the poets K. Aleknavičius, K. Sakalauskas-Vanagėlis, M. Grigonis, P. Babickas, Vytė Nemunėlis, M. Vainilaitis, J. Degutytė, S. Geda, V. Kukulas, L. Degėsys, J. Erlickas and others. Specific models of playful poetics are noted: imitational, utilitarian, avant-garde, meditational, tragicomical, etc. These types have formed over time in the evolution of Lithuanian children’s poetry, in traditional and in modern poems. The author states that imitation of games/play in children’s poetry opens the door to new ways of perceiving the aesthetic world, propelling children’s poetry onto a higher artistic level, encouraging the search for new poetic heights. The author notes that the dominant aesthetic manifestation of games/play in children’s poetry – is the distinctive use of folklore.