Būties problema Martyno Smigleckio logikoje : disertacija

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Būties problema Martyno Smigleckio logikoje: disertacija
Alternative Title:
The Problem of being in the logic of Martynas Smigleckis
Publication Data:
Vilnius, 1998.
Pages:
146 lap
Notes:
Dr. disert. (humanit. m.) - Vytauto Didžiojo universitetas, 1998. Bibliografija.
Summary / Abstract:

LT„Scholastika“ po švietėjiškos kritikos tapo neigiamu epitetu, apibūdinančiu „tamsiųjų Viduramžių“ įsikūnijimą. Tačiau patys Naujųjų amžių filosofai neretai buvo Viduramžių filosofinės problematikos pratęsėjai. Perimamumas tarp Viduramžių ir Naujųjų amžių filosofijos ryškus ir Lietuvos filosofijos istorijoje. Taigi XVI–XVII a. scholastika Lietuvoje yra svarbus tyrinėjimo objektas, autentiškai liudijantis savo laiko mentalitetą bei mokyklinės filosofijos pasiekimus. Tai didžiulio kultūrinio pakilimo metas, kai Vilniuje steigėsi jėzuitų kolegijos, vėliau tapusios akademija, kurios veikla ilgainiui virto pajėgiu humanitarinės, filosofinės žinijos centru, atitikusiu aukščiausius Europos universitetų filosofinio lavinimo standartus. Čia buvo rengiami humanistikos, filosofijos ir teologijos dėstytojai visoms jėzuitų mokykloms. Jėzuitų pedagoginę veiklą vainikavo Martyno Smigleckio (1564- 1618) „Logika“, istoriniai Alberto Kojalavičiaus (1609-1677), poetiniai Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus (1595-1640), retoriniai Žygimanto Liauksmino (1596-1670) darbai. W. Tatarkievicz‘us pažymėjo, kad tuo metu Vilnius buvo ne mokslo provincija, bet visos Lenkijos-Lietuvoas valstybės mokslo sostinė. I-oje disertacijos dalyje nagrinėjamos Smigleckio metafizinės problematikos ištakos. Aptariant būties problemą remiamasi pavyzdine F. Suarezo metafizikos koncepcija. II-oji dalis skirta metafizinės problematikos Smigleckio darbuose aptarimui, logikos ontologinių pagrindų atskleidimui. Taigi Lenkijos bir Lietuvos jėzuitų mokyklose Smigleckis buvo priskirtas žymiausiems antrosios scholastikos teoretikams. Jo pažiūros, išdėstytos „Logikoje“, buvo aptariamos visą XVII amžių.

ENAfter the educative criticism, Scholastika became a negative epithet describing the personification of the “dark middle ages”. But the philosophers of the new ages often continued developing the medieval philosophical problems. Continuity between the Medieval and the New Age philosophy is distinctive also in the history of Lithuanian philosophy. Therefore, scholastic in Lithuania in the 16th – 17th centuries is an important object of research authentically witnessing the mentality of that period, and achievements of the scholastic philosophy. It is a time of huge cultural enthusiasm when Jesuit college was established in Vilnius, and later turned into the Academy, which activity in a long run became a capable centre of humanitarian, philosophical knowledge meeting the highest standards of philosopher preparation of the European universities. The University prepared lecturers of humanism, philosophy and theology for all Jesuit schools. The Jesuit pedagogical activity was surmounted by Logika by Martynas Smigleckis (1564-1618), historical works of Albertas Kojalavičius (1609-1677), rhetoric of Žygimantas Liauksminas (1596-1670). W. Tatarkievicz noted that at that time Vilnius was not a scientific province but a capital of science in the entire Poland-Lithuania. The first part of the dissertation approaches the sources of metaphysical problematic analysed by Smigleckis. Discussions of the problems of being are based on the model concept of metaphysics by F. Suarez. His attitudes stated in Logika were being discussed through the entire 17th century.

Related Publications:
Apie keletą filosofijos istorijos rašymo būdų Lietuvoje / Gintaras Kabelka. Filosofija. Sociologija. 2013, t. 24, Nr. 3, p. 103-111.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/11384
Updated:
2014-02-07 20:08:33
Metrics:
Views: 26
Export: