Žemaitijos valdžios elitas nuo XV a. pradžios iki XVI a. vidurio : disertacija

LTŠiuo darbu siekiama atskleisti XV a. pradžios–XVI a. vidurio Žemaitijos savivaldos turinį ir formas. Aptariamuoju laikotarpiu žemaičių savivalda iš esmės buvo bajorijos organizacija. Bet bajorija čia formavosi labai sunkiai. Dar XIV a. Žemaitiją valdė vietos gentinė aristokratija. Genealoginiai tyrimai patvirtina, kad ji buvo ne išnaikinta, o subajorinta (pajungta didžiojo kunigaikščio valiai). Šiame procese esminį vaidmenį suvaidino 1442 m. dk Kazimiero privilegija, kuri garantavo vietos kilmės bajorams dalyvavimą Žemaitijos seniūnijos administravime. Tačiau lygiagrečiai su bajorijos formavimusi Žemaitijoje klostėsi ir nuo Lietuvos valdovo priklausoma valdžios organizacija (seniūno administracija, dvarai, valsčiai). Laikui bėgant šių struktūrų reikšmė didėjo, mažėjant žemaičių gentinės aristokratijos reikšmei. [Iš leidinio]

ENThis work is intended to describe the content and forms of self-government of Samogitia at the beginning of the 15th century – the middle of the 16th century. At that period self-governing of Samogitia presented essentially the institution of landed nobility. However establishment of the landed nobility was very complicated. In the 14th century Samogitia was still governed by the local tribal aristocracy. Genealogical studies prove that it was not eliminated, it transformed to the landed nobility (subdued to the power of the Duke). This process was essentially affected by the 1442 privilege of Grand Duke Kazimieras, which guaranteed local noble landlords participation in administering of Samogitia district. However simultaneously with formation of the landed nobility in Samogitia governing institutions subordinate to the ruler of Lithuania were being established (district administration, courts, estates). In the course of time the importance of these institutions was growing thus reducing the significance of Samogitian tribal aristocracy.