Vilniaus naujieji miestiečiai 1663-1795 m. : disertacija

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Vilniaus naujieji miestiečiai 1663-1795 m: disertacija
Alternative Title:
New Citizens of Vilnius in 1663-1795
Publication Data:
Klaipėda, 2004.
Pages:
323 lap
Notes:
Disertacija rengta 1997-2003 m. Lietuvos istorijos institute. Dr. disert. (humanit. m.) - Klaipėdos universitetas, Lietuvos istorijos institutas, 2004. Bibliografija.
Other Editions:
Dr. disert. santrauka: New citizens of Vilnius 1663-1795 Klaipėda-Vilnius [i.e. Vilnius], 2004 41 p
Summary / Abstract:

LTAptariamos tapimo naujuoju miestiečiu sąlygos ir bandoma išsiaiškinti, kiek laiko praeidavo nuo asmens apsigyvenimo Vilniuje iki jo priesaikos miestui. Nagrinėjama naujųjų miestiečių skaičiaus dinamika, išryškinami pagrindiniai tų pokyčių bruožai, bandoma juos susieti su politinės, ūkio ir kitų sričių istorijos veiksniais. Tiriama naujųjų miestiečių profesinė sudėtis, jos kiekybinės išraiškos bei jų pokyčiai, siejant juos su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Vilniaus istorija. Aiškinamasi atvykėlių kilmės geografija. Nagrinėjamas atvykėlių skaičiaus pasiskirstymas pagal kilmės šalis bei vaivadijas (LDK), to skaičiaus pokyčiai. Pateikiamas naujųjų miestiečių visuomeninės sudėties tyrimas, kuriame aptariami tą sudėtį apibūdinantys skaičiai. Vilniaus naujaisiais miestiečiais tapo asmenys, kilę beveik iš visų Europos ir iš kai kurių Artimųjų Rytų šalių. Dauguma jų iš pačios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (72,0%; vyravo iš Vilniaus vaivadijos – 55,8%), gausu iš Vokietijos (7,5%), Lenkijos karalystės (7,4%) ir Rytprūsių (5,6%), žymiai mažiau iš Habsburgų monarchijos ir kitų valstybių bei kraštų. Migracija iš daugelio šalių į Vilnių vyko intensyviau XVIII a. negu XVII a. antrojoje pusėje. Gausiausios Vilniaus naujųjų miestiečių profesinės grupės – amatininkai (64,1%) ir pirkliai bei prekybininkai (8,7%). Amatininkų skaičius augo, o pirklių ir prekybininkų – mažėjo. Gausiausios Vilniaus naujųjų miestiečių amatininkų grupės – odos, maisto ir statybų. [Iš leidinio]

ENIt discusses conditions for becoming a new citizen and tries to ascertain the interval between a person's settlement in Vilnius to the person's oath to the city. The author analyses the dynamics of the number of new citizens, main features of such changes, tries to connect them with political, economic and other historical factors. The author looks into the professional and quantitative composition of new citizens and changes in them in the context of history of the Grand Duchy of Lithuania and Vilnius. The geography of origin of newcomers is explained here. This work analyses the division of newcomers by countries of origin and voivode provinces (GDL) as well as changes in their number. It provides a study of the composition of new citizens and related figures. Persons from almost all European and some Middle East countries would become new citizens of Vilnius. Most of them came from the Grand Duchy of Lithuania (72.0%; mostly from the Vilnius voivode – 55.8%), many were from Germany (7.5%), the Polish Kingdom (7.4%) and Eastern Prussia (5.6%), a smaller number of them came from the Habsburg Monarchy and other countries and regions. Migration from many countries to Vilnius was more intensive in the 18th century than in the second half of the 17th century. Craftsmen (64.1%), merchants and tradespeople (8.7%) represented the largest professional groups of new citizens of Vilnius. The number of craftsmen was on the rise while that of merchants and tradespeople was on the decline. Leather, food and construction specialists made up the largest groups of craftsmen.

Related Publications:
Jono vardas paveldimuose Vilniaus naujųjų miestiečių ir laiduotojų 1661–1795 m. sąrašo asmenvardžiuose / Daiva Sinkevičiūtė, Veslava Račickaja. Baltistica. 2014, t. 49, Nr. 2, p. 331-344.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/11333
Updated:
2022-02-07 20:08:17
Metrics:
Views: 3
Export: