Urbanizacijos raida Žiemgaloje 11-16 a. : centras, periferija ir valdžia : disertacija

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Urbanizacijos raida Žiemgaloje 11-16 a. : centras, periferija ir valdžia: disertacija
Alternative Title:
The Process of Urbanisation in Žiemgala in the 11th-16th Centuries: the Centre, Periphery and Government
Publication Data:
Vilnius, 2002.
Pages:
99 lap
Notes:
Dr. disert. (humanitariniai m.) - Lietuvos istorijos institutas, Vytauto Didžiojo universitetas, 2002. Bibliografija.
Summary / Abstract:

LTTyrimas rodo, jog Žiemgalos regionas tankiausiai apgyvendintas viduriniajame geležies amžiuje, tačiau vakarinėje dalyje gyventojų skaičius mažėjo, tuo tarpu rytinėje gyventoju tankis nekito. Geležies amžiaus žiemgalių piliakalniai, geografiniu ir priešistorinių gyvenviečių požiūriu, išsilaikė dvejopai. Daugmaž 2/3 centrų – piliakalnių kompleksų, minimų XIII a. rašytiniuose šaltiniuose, buvo išsidėstę apgyvendintų teritorijų pakraščiuose, kita dalis lokalizuojama prie pagrindinių susisiekimo arterijų – Lielupės ir Mūšos upių. XI – XII a. Tervetėje ir Mežuotnėje prasidėjo naujo tipo gyvenviečių formavimasis. Mežuotnės urbanistinės raidos schema: piliakalnis – gyvenvietė – piliakalnis, Tervetės schema: piliakalnis – priešpilis – gyvenvietė. Jų raidą įtakojo valdymo tipologija. XIII a. Tervetė priskirtina rytų baltų sričiai, kur ankstyvųjų centrų kompleksuose dominavo pilys – vietos didikų rezidencijos, joms priklausė priešpiliai ir papilių gyvenvietės. Tuo tarpu Mežuotnė buvo daugiau komunalinis valdymas, paremtas seniūnų grupės valdymu. Tačiau Tervetės ir Mežuotnės urbanistinė raida XIV a. nutrūko, nes po Ordino užkariavimo pasikeitusi centro – periferijos hierarchinė struktūra, nes šių centrų funkcijas perėmė kiti. Vėliau, žiemgalių gyventame regione, miestelių urbanistinio kraštovaizdžio formavimąsi lėmė dviejų valdžių pusių priešpriešą. Apskritai, lietuviška, buvusios Žiemgalos dalis, pasuko „kaimiškosios urbanizacijos“ kryptimi. Tuo tarpu šiaurinėje Žiemgalos dalyje, priklausiusioje Livonijai, urbanizacijos procesas vyko pagal vokiečių kolonijinių miestų raidos modelį.

ENAccording to the study, the Žiemgala region had the largest population in the Middle Iron Age, while the population in its western part was on the decline and that in the eastern part of the region remained unchanged. From the geographical and prehistoric settlements point of view, extant Iron-Age mounds of Žiemgala can be divided into two groups. About two-thirds of centres – mound complexes mentioned in 13th century sources were situated on the periphery of populated territories, with the rest of them located near the main arteries – rivers Lielupė and Mūša. A new type of settlements started developing in Tervetė and Mežuotnė in the 11th-12th centuries. The scheme of urban development of Mežuotnė: mound – settlement – mound; the scheme of Tervetė: mound – gatehouse – settlement. Their development was influenced by the typology of government. In the 13th century Tervetė could be regarded as part of the East Baltic area where early centre complexes were dominated by castles – residences of local noblemen with gatehouses and settlements near castles. Meanwhile, Mežuotnė was mostly under communal control based on the rule of a group of elders. However, the urbanisation of Tervetė and Mežuotnė stopped in the 14th century in the wake of a change in the centre – periphery hierarchical structure upon the conquest by the Order and handover of these centres’ functions. Formation of the urban landscape of the region populated by žiemgaliai was later determined by two opposing ruling groups. The Lithuanian part of Žiemgala shifted to “rural urbanisation.” Meanwhile, urbanisation in its northern part, controlled by Livonia, proceeded according to a German colonial city development model.

Related Publications:
Lietuvos viduramžių archeologija / Albinas Kuncevičius. Vilnius : Versus Aureus, 2005. 198 p.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/11324
Updated:
2022-02-07 20:09:23
Metrics:
Views: 3
Export: