Tekstynų lingvistika ir lietuvių kalbos vartosena : disertacija

LTDisertacija skirta lietuviškajai tekstynų lingvistikai (TL). Tai naujas informacinių technologijų nulemtas kalbos analizės būdas, aprėpiantis tekstynus kaip kalbos tyrimo šaltinį, jų analizės metodus ir priemones, taip pat bendrąsias kalbos tyrimo nuostatas. Darbo tikslas - pritaikyti TL metodus lietuvių kalbos tekstynui ir nustatyti tų metodų universalumo, t. y. galėjimo būti pritaikytiems ir lietuvių kalbai, mastą, taip pat atskleisti TL galimybes ir privalumus, parodyti kalbos vartosenos analizės svarbą naujais metodais aprašant lietuvių kalbą. Tyrimo metu atskleisti TL privalumai: 1) objektyvesnė analizė, pagrįsta žymiai didesniu duomenų kiekiu ir nuo tyrėjo nepriklausančia duomenų atranka; 2) galimybė generuoti hipotezes, atrasti temas ir naujus tyrimo objektus. TL atskleidė lietuvių kalbos vartosenos ypatumus, taip aiškiai neišryškėjusius iš ankstesnių jos tyrimų. Analizė parodė, kad kai kurie universaliais laikyti tekstyno analizės būdai sintetinei lietuvių kalbai netinka, jai reikia kurti savas programinės įrangos priemones. Nustatyta, kad TL ypač pravarti rengiant trijų tipų žodynus: aiškinamuosius, vertimo ir specialiuosius terminologinius. Darbas su tekstynais parodė, kad būtina tarpinė duomenų apdorojimo stadija - autorės pasiūlytas leksemų vartosenos modelis, apimantis tiriamosios leksemos leksines ir gramatines vartosenos ypatybes. Kognityvinius įvardijamosios sąvokos ypatumus siūloma tirti išskiriant kognityvines metaforas iš kolokacijų naudojantis autorės pasiūlytu metaforos skyrimo nuo nemetaforos kriterijumi, besiremiančiu leksemų junglumo apimtimi.

ENThe dissertation is dedicated to Lithuanian corpus linguistics, i. e. a new way of language analysis, determined by information technologies, covering the corpus as a source for language studies, the methods and tools for corpus analysis and common linguistics provisions. The study aims at applying corpus linguistics methods to Lithuanian corpus, identification of volume of universality of the methods, i. e. their ability to be applied to the Lithuanian language, revealing the possibilities and advantages of corpus linguistics and showing the importance of analysis of use of language by describing the Lithuanian language by new methods. The study revealed the following advantages of corpus linguistics: 1) a more impartial analysis, based by a larger amount of data and selection of data, not depending on the researcher; 2) a possibility to generate hypotheses, find subjects and new objects for study. Corpus linguistics revealed peculiarities of use of the Lithuanian language, not displayed during previous studies. The analysis showed that some ways of corpus analysis are not suitable for the synthetic Lithuanian language, since it needs its own software tools. It was established that corpus linguistics are usable for preparation of three types of dictionaries: explanatory, special terminological and translators’ dictionaries. Working with corpus showed the need for an intermediary stage of data processing – the author suggests the lexeme usage model, covering the lexical and grammatical use traits of the lexeme under study. The cognitive traits of the denominated notion are suggested to be studied by distinguishing cognitive metaphors from collocations by using the criteria for distinguishing between a metaphor a non-metaphor, suggested by the author and based by the scope of valency of lexemes.