Sionistinio judėjimo idėja ir politika Lietuvoje 1906-1940 m. : disertacija

LTDisertacijoje atskleidžiami sionistinio judėjimo raidos etapai Lietuvoje, analizuojamos jo vidinės sąrangos ypatybės, nušviečiami sionistinių organizacijų esminės programinės nuostatos bei veiklos barai Lietuvoje 1906–1940 m. 1906 m. įvyko trečioji visos Rusijos sionistų konferencija Helsinkyje. Vilniaus sionistų grupės iniciatyva joje priimta rezoliucija “dirbti čia ir dabar” įteisino naują sionistų politiką jų gyvenamos valstybės atžvilgiu ir įtakojo tolimesnės veiklos gaires. Lietuvos sionistai suskilę į daugybę organizacijų idėjiniu–politiniu aspektu atstovavo šias pagrindines sionizmo kryptis: bendrąjį sionizmą, socialistinį sionizmą, religinį sionizmą ir revizionistinį sionizmą. Organizacijų prerogatyvoje buvo žydų švietimo bei kultūros įstaigų steigimas, grąžinant hebrajų kalbą į kasdienio gyvenimo sferą bei puoselėjant tautinę savimonę; periodinės spaudos leidyba, propaguojant naujus tautinius idealus bei diskutuojant dėl gyvenimo diasporoje tolimesnės vizijos; parama Tautiniams fondams, finansiškai remiant žydų emigrantų paruošimą alijai bei prisidedant prie Eretz Izrael atstatymo. Sionizmas buvo masiškiausias žydų judėjimas Lietuvoje. Sionistai iš pradžių buvę tik abejotinos nacionalinės idėjos šaukliais ilgainiui virto kovotojais visose Lietuvos žydų gyvenimo srityse, apjungdami plačiausią socialinių sluoksnių spektrą savo gretose. Tarpukario Lietuva netapo vieta, kur buvo priiminėjami sionistinio judėjimo raidai lemtingi politiniai sprendimai, tačiau buvo šalimi, ruošusia „žmogiškuosius resursus“, kurie prisidėjo prie sionistų nacionalinės vizijos įgyvendinimo. [Iš leidinio]

ENThe thesis reveals Zionism development stages in Lithuania, analyses the features of Zionism’s internal structure and describes the main tenets and spheres of activity of Zionist organisations in Lithuania in 1906–1940. The year 1906 saw the third all-Russian Zionist Conference in Helsinki. The resolution “Working Here and Now”, passed at the conference on the initiative of the Vilnius Zionist group, legitimised the new Zionist policy with respect to the state of Zionists’ residence and influenced further guidelines of their activities. Fragmented into numerous organisations on the basis of ideological-political aspects, Lithuanian Zionists represented the following main trends of Zionism: general Zionism, socialist Zionism, religious Zionism and revisionist Zionism. The organisations’ priorities included establishment of educational and cultural institutions for Jews, by restoring the Hebrew language to everyday life and fostering ethnic identity; issue of periodicals, promoting new ethnic ideals and discussing the future vision of life in the Diaspora; support for ethnic funds, with assistance provided to the Jews' training for the Aliyah and contribution to the restoration of Eretz Israel. Zionism was the largest mass movement of Jews in Lithuania. Zionists, who in the beginning were heralds of a dubious national idea, in the long run became fighters in all spheres of life of Lithuania's Jews, combining the broadest spectrum of social strata in their ranks. Although not a venue of political decisions vital for the development of the Zionist movement, interwar Lithuania was a country that trained “human resources”, which helped to implement the Zionist vision.