LTAutorius pažymi tam tikrą Vertėjos ir Sarbievijaus bendrumą: Vilnius buvo jų abiejų genius loci. Zofija Abramowicz gimė 1906 metais Vilniuje, baigė Stepono Batoro universitetą, čia dėstė, apgynė daktaro disertaciją ir pradėjo vers ti Antikos autorius. Po Antrojo pasaulinio karo dirbo Torūnės universitete, Klasikinės filologijos katedroje. Pirmąsias 6 Sarbievijaus epigramas Abramowicz išvertė Vilniuje ir paskelbė 1934 metais. Kitų 17 epigramų vertimai buvo išspausdinti 1938-1939 metais. Versdama tikriausiai rėmėsi T. Walio parengtu Sarbievijaus poezijos rinkiniu (Poemata omnia, Staraviesiae, 1892). Włodzimierzas Appelis pažymi Vertėjos filologinę nuovoką, vertimų meniškumą. Versdama Sarbievijaus epigramas, Abramowicz taikė izosilabinės eilėdaros principą. [Iš leidinio]
ENIt seems that even though, they are distant in time, this famous poet and an excellent scholar are joined by the same Vilnius genius loci. Zofia Abramowicz, later a professor at the Department of Classical Studies of Nicolaus Copernicus University (UMK) in Toruń, was born in Vilnius in 1906 where she spent her youth. After having finished her studies at Stefan Batory University in 1931 she began there her instructorship and research work interrupted by the 1939 university closure. She took her Ph. D. also in Vilnius1 in 1937. After World War II, following the repatriation operation, she came to Toruń and co-originated the Department of Classical Studies at UMK with her master from Vilnius Prof. Stefan Srebrny. As time went by she become an outstanting hellenist, a scholar of great authority in scientific matters, a well-known specialist in Greek lexicography. [Extract, p. 333]