"Etiamsi in tuas laudes totum conspiret Belgium". Aspects of Sarbievius's "Nachleben"

LTPranešimo leitmotyvu pasirinkta frazė iš Płocko vyskupo Stanislavo Liubienskio laiško Sarbievijui susideda iš dviejų dalių: Belgium (taip tais laiškais buvo vadinami Nyderlandai) ir laudes („šlovė“). Pirmojoje dalyje kalbama apie Sarbievijaus ryšius su Nyderlandais, antrojoje - apie poeto kūrybos recepciją Vakarų Europoje XVIII-XIX amžiais. Iš pradžių pristatoma pirmųjų Sarbievijaus kūrybos leidimų Antverpene (Jano Cnobbaerto 1630-aisiais išleista Lyrica ir Balthasaro Moreto 1632 ir 1634 metų leidimai) pasirodymo istorija. Paminimas ir galbūt neegzistuojantis, tačiau visose Sarbievijaus bibliografijose užfiksuotas Elzevyrų spaustuvės Leidene 1631 metų leidimas. Šie leidimai prisidėjo prie Sarmatų Horacijaus šlovės sklidimo Vakarų Europoje ir turėjo įtakos kai kuriems žymiems poetams, rašiusiems lotyniškai. Toliau aptariami Lietuvos poeto ir jo leidėjų bei draugų Belgijoje ryšiai ir susirašinėjimas. Antverpene pasirodžiusieji leidimai turėjo pasisekimą. Svarbiausieji Nyderlandų humanistai susipažino su Sarbievijaus kūryba: Hugo Grotijus, Constantijnas Huygensas, Peteris Corneliszonas Hooftas žavėjosi jo kūriniais, kurie, be to, įtakojo poetus Sidronijų Hosschijų ir Jacobą Walliju. Antrojoje pranešimo dalyje kalbama apie krikščionių Horacijaus šlovę Vakarų Europoje XVIII-XIX amžiais. Jo kūryba tebeverčiama į anglų kalbą Anglijoje ir Amerikoje. Tuo laikotarpiu buvo suduotas stiprus smūgis kuriantiesiems lotyniškąją literatūrą, nes suabejojama tradiciniais kūrybos kanonais. Walteris Savage'as Landoras ( 1775-1864) knygoje Latine scribendi defensio (1795) kritikavo Sarbievijų už neaiškumą, daugžodžiavimą, vadino vergišku pamėgdžiotoju.Tačiau xix amžiuje Nyderlanduose Sarbievijus tapo neolotynų poeto, nuo kurio priklausė šiuolaikinės lotynų kalbos nuopelnai, vertė ir svarba, prototipu. Liėge'o universiteto lotynų kalbos profesorius Johannesas Dominicas Fussas labai mėgo Sarbievijų ir minėjo bei šlovino jo vardą beveik visuose savo veikaluose. Jis paskelbė mokslinių darbų konkursą de Latina recentiorum poesi et de Horatio atque Sarbievio inter se comparatis. Prizais buvo apdovanotos Jano Hendriko Bormanso ir Cornelijaus Staro Numano disertacijos, nors jose išdėstytas požiūris į Sarbievijų ir į kūrybą lotynų kalba naujaisiais laikais bei išvados buvo diametraliai priešingos. XIX amžiuje Sarbievijus liko populiarus, jo kūryba buvo išleista Leipcige serijos Bibliotheca sciptorum ac poetarum Latinorum aetatis recentioris selecta antrąja knyga, įtraukiama į Augusto Paulio sudarytą neolotyniškos poezijos antologiją, nuolat spausdinama periodiniuose leidiniuose (pvz., Paryžiaus Hermes Romanus), verčiama į moderniąsias kalbas, skaitoma Belgijos mokyklose. Sarmatų Horacijus įkvėpė kai kuriuos vėlyvuosius neolotynų poetus: Peterį Claessensą iš Mecheleno, jėzuitą Karelą Valentynsą iš Briugės, Domieną Craccą iš Roeselarės ir Emielį Gouffrauxą iš Halės. [Iš leidinio]

ENThe quotation I added to the title of this article was taken from a letter written by Stanislaus Lubienus to Sarbievius, in which the bishop of Plock encouraged the poet to intensify his praise of national heroes. This phrase will be the Leitmotif of my paper. It contains two elements, 'Belgium', that is 'Belgium Vetus' or the ancient Netherlands, referring to Sarbievius' special relationship with that country, and Taudes', referring to the reception of the poet's works - a field of research in which, according to an article published a few months ago by Andrée Thill, much works needs to be done. Here, we shall focus on the nineteenth century; and, for the sake of comprehensibility, more attention will be paid to Sarbievius' presence in later Latin literature than in Dutch letters. [Extract, p. 109]