Mathias Casimirus Sarbievius, "Ad amicos Belgas"
LTStraipsnyje analizuojama Sarbievijaus odė Ad amicos Belgas („Draugams belgams"), aiškinamos interpretacijos požiūriu miglotos kūrinio vietos. Įžangoje autorius pastebi, kad nors Sarbievijus yra pripažintas vienu iš geriausiųjų neolotyniškųjų poetų, pelnęs literatūrinę šlovę ir savo žemiškoje, ir savo dvasinėje tėvynėje - popiežiaus Barberinio laikų Romoje, skaitytojas, panoręs susipažinti su poeto kūryba, iškart susiduria su rimtais sunkumais. Mat iki šiol nėra šiuolaikinių patikimų jo kūrybos leidimų (Poemata omnia, išleista 1892 metais, yra be galo reta knyga ), komentarų viena iš didžiųjų pasaulio kalbų. Peržvelgus įvairius vertimus ir kai kurių leidimų komentarus pasitvirtina spėjimas, kad dauguma skaitytojų arba visiškai nesuprato, arba neteisingai suprato daugelį sudėtingų Sarbievijaus poezijos vietų. Straipsnio pradžioje autorius aptaria Sarbievijaus eilėraščio, adresuoto draugams belgams, genezę bei jo ryšius su Nyderlandų jėzuitais. 1630-1646 metais Antverpene buvo išleisti svarbiausieji Sarmatų Horacijaus poezijos ir epigramų leidimai. Prie 1632-aisias pasirodžiusios Sarbievijaus poezijos knygos ordino broliai pridėjo Epicitharisma, t.y. penkiolika Sarbievijų šlovinančių eilėraščių, kuriuos parašė jėzuitai (išskyrus vieną - Erycijų Puteaną). Šis leidimas įdomus ir dėl savo pratarmės: jėzuitai dedikuoja knygą popiežiui Urbonui VIII. Straipsnio autorius paaiškina galimas priežastis, kodėl pratarmės neparašė pats Sarbievijus.Pasirodžius minėtajam Antverpeno leidimui, Sarbievijus parašė odę Ad amicos Belgas, kurioje išreiškė savo dėkingumą draugams Brabanto kunigaikštystėje. Tačiau suprasti visas šio įspūdingo eilėraščio detales ir potekstę nėra lengva. Odę sudaro 31 alkajinė strofa, baigiamasis posmas staiga nutraukia mintį ir užbaigia kūrinį. Likusią eilėraščio dalį galima padalinti į dvi beveik lygias dalis - fantastinį-mitologinį preliudą ir poetinį draugų pristatymą. Sunkumų iškyla tuomet, kai bandome išsiaiškinti šios odės prasmę ir suprasti kiekvieną detalę. Straipsnio autorius, nuodugniai nagrinėdamas odę eilutė po eilutės, bando įminti užuominas ir pateikti kartais net po keletą interpretacijos variantų. Vis dėlto lieka ir neatsakytų klausimų. Prie straipsnio pridedamas moksliškai parengtas nagrinėtos odės tekstas. [Iš leidinio]
