"Perdegimo" sindromas tarp Lietuvos kardiochirurgijos centruose dirbančių slaugytojų

• Perdegimo sindromas tarp Lietuvos kardiochirurgijos centruose dirbančių slaugytojų
• Burnout syndrome among nurses working in Lithuanian cardiac surgery centers

LT„Perdegimo“ sindromas – sudėtingas reiškinys, per pastarąjį dešimtmetį susilaukęs nemažai įvairių šalių tyrėjų dėmesio. Jį galima būtų apibrėžti kaip sudėtingą procesą, susidedantį iš trijų sudedamųjų dalių: emocinio išsekimo, depersonalizacijos ir sumažėjusio veiksmingumo. Tai procesas, kuris vystosi ilgą laiką, pasireiškia individualiai, esti įvairaus intensyvumo ir pasižymi tiek psichinio, tiek fizinio pobūdžio simptomais. „Perdegimo“ sindromą galima būtų apibrėžti kaip sudėtingą procesą, susidedantį iš trijų sudedamųjų dalių: emocinio išsekimo (pasireiškiančio persidirbimu, fiziniu, psichiniu išsekimu, nesugebėjimu vykdyti keliamų reikalavimų); depersonalizacijos (pasireiškiančios atsainiu požiūriu į atliekamą darbą, pareigas, abejinga ar negatyvia reakcija į aptarnaujamąjį kontingentą) ir sumažėjusio veiksmingumo (atspindinčio nekompetetingumo pojūtį, darbo pasiekimų bei efektyvumo trūkumą). Tai procesas, kuris vystosi ilgą laiką, pasireiškia individualiai, esti įvairaus intensyvumo ir pasižymi tiek psichinio, tiek fizinio pobūdžio simptomais. Šio darbo tikslas – ištirti Lietuvos kardiochirurgijos centruose dirbančių slaugos darbuotojų „perdegimo“ sindromo pasireiškimą (nustatyti išsekimo fiziologinius, psichologinius, simptomus) bei jo įtaką slaugytojų elgesiui ir darbo efektyvumui. Metodika. Tyrimas atliktas anketiniu būdu. Analizuota 180 klausimynų, kuriuos pildė Lietuvos kardiochirurgijos centruose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje) dirbantys slaugos specialistai. Tyrimo rezultatai. Tyrimu nustatyta, kad 72,8 proc. slaugytojų dirba didesniu darbo krūviu (daugiau kaip 1,0 etato krūviu). 84,4 proc. apklaustųjų nurodo emocinę įtampą, slaugytojų darbo nevertinimą, per mažą atlygį už atliekamą darbą.75 proc. apklaustųjų nurodo, kad po darbo jaučiasi fiziškai pavargę, 67,2 proc. – vargina bendras nuovargis, 63,3 proc. nurodo kojų skausmus po darbo, 32,2 proc. darbuotojų vargina stiprūs galvos skausmai. Psichologinį nuovargį po darbo nurodo 86,1 proc. slaugos specialistų. Pagrindinės priežastys, sąlygojančios slaugytojų psichologinį nuovargį: 57 proc. nurodo bendravimą su gydytojais, 52 proc. – bendravimą su pacientų artimaisiais, 49 proc. – bendravimą su slaugos administracija, 40 proc. – bendravimą su pacientais. Išvados. Didelė dalis kardiochirurgijos centruose dirbančių slaugos specialistų nuolatos patiria fizinį bei psichologinį nuovargį, emocinę įtampą. Visa tai sąlygoja nepasitenkinimą darbu, konfliktų tarp slaugytojo ir darbo aplinkos atsiradimą. Minėti simptomai ir reiškiniai tarp slaugytojų rodo „perdegimo“ sindromo vystymąsi. Rakažodžiai: „perdegimo“ sindromas, slaugytojas, darbo aplinka. [Iš leidinio]

ENThe burnout syndrome may be defined as a complex phenomenon which is characterized by three components: emotional burnout (physical and psychical exhaustion, incapability to carry on requirements), depersonalization (cynical attitude towards performed work, duties, cold or negative reaction to the patients), and lowered efficiency (reflected by the sense of incompetence, the lack of efficiency and achievements). This process is progressing slowly for a long time and is characterized individually by various psychical and physical symptoms of different intensity. The aim of this study was to examine the manifestation of burnout syndrome and to estimate the influence of the syndrome on the behavior and practice of the nurses in cardiac surgery units of Lithuania (to evaluate physiological and psychological symptoms of the burnout). Methods. The study was performed using a questionnaire. A total of 180 questionnaires completed by nurses in Lithuanian cardiac surgical centers (Vilnius, Kaunas, and Klaipėda) were analyzed. Results. The study revealed that 72.8% of nurses had an excess of workload (exceeding full-time job). Most of the respondents (84.4%) pointed out the emotional stress, unevaluated work and underpayment. Three-fourths of the nurses (75%) indicated that they felt physical fatigue after their work. More than half of nurses (67.2%) felt general fatigue, 63.3% reported the leg pains after the work, and 32.2% feel splitting headaches. Psychological fatigue was stressed by 86.1% of specialists. The main causes of psychological stress are as follows: the communication with the doctors in 57% of the cases, communication with the patient’s relatives in 52% of cases, communication with the nursing administration in 49% of cases, and communication with the patients in 40% of cases.Conclusions. The majority of the nurses working in the centers of cardiac surgery experience physical and psychological fatigue, emotional stress. All this determinates the dissatisfaction in the work, conflicts rising between the nurse and job environment. Above-mentioned symptoms show the progression of the burnout syndrome. Keywords: burnout syndrome, nurse, job environment. [From the publication]