Praktiniai sąžiningumo kriterijaus aspektai fizinių asmenų bankroto procese

LTFizinių asmenų bankroto įstatyme nėra įvardintų konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis būtų konstatuojamas fizinio asmens nesąžiningumas, todėl nustatinėjant asmens sąžiningumą turi būti vadovaujamasi teismų praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje aiškinama, jog fizinio asmens sąžiningumas yra vertinamas dviem aspektais: pirmasis – ar fizinio asmens nemokumą sukėlė nesąžiningas jo elgesys; antrasis – ar asmuo, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, aktualią bylos iškėlimui. Taigi vertinant asmens sąžiningumą turi būti atsižvelgiama ne tik į konkrečius veiksmus, nulėmusių nemokumą, bet ir į paties pareiškėjo teismui pateiktos informacijos objektyvių duomenų pagrįstumą. Teismų praktikos analizė padės atskleisti minėtųjų aspektų vertinimo kriterijus per sąžiningumo prizmę. Raktažodžiai: sąžiningumas, nemokumas, fizinio asmens bankrotas.

ENNatural person’s Bankruptcy Law does not contain specific criteria which guide dishonesty of a natural person, therefore by the determination of honesty must be guided the practice of courts of the Republic of Lithuania. The practice of the Supreme Court of Lithu aniaexplains that honesty of a natural person is estimated in two ways: the first – the cause of insolvency of a natural person is a dishonest behavior, the second – a natural person applies honestly information for bankruptcy proceedings. Analysis of the practice of the courts of the Republic of Lithuania will reveal criteria of these aspects through honesty prism. Keywords: honesty, insolvency, a natural person’s bankruptcy.