Povandeninės starto atkarpos įveikimo įtaka 50 m plaukimo krūtine rezultatui
LTPlaukikų varžybinės veiklos struktūroje svarbi vieta tenka starto atkarpos įveikimui. Ankstesnės Lietuvos plaukikų varžybinės veiklos analizės rodo, kad net nacionalinės rinktinės nariai ne visada efektyviai atlieka startą (Satkunskienė ir Lagūnavičienė, 1997; Skyriene ir kt., 2004). Todėl net ir aukščiausio pajėgumo sportininkai turėtų tobulinti starto fazės techniką. Darbo tikslas – nustatyti povandeninės starto atkarpos ilgio įtaką sportiniam rezultatui nuotolyje. Darbo hipotezė – manome, kad ilgas išnėrimas po starto leis sportininkam, specializuojantiems plaukime krūtine, pasiekti geresnį rezultatą 50 m krūtine nuotolyje. Tyrimo metodai: filmavimas, filmuotos medžiagos analizė, chronometražas, matematinis ir statistinis duomenų apdorojimas. Tyrimo organizavimas Tyrime dalyvavo aštuoni pirmos ir antros kvalifikacijos Kauno plaukimo ir Kauno Centro sporto mokyklų plaukikai, specializuojantis plaukime krūtine. Tiriamųjų amžius – 16 ± 1,2 m., ūgis – 183 ± 5,4 cm, svoris – 68,4 ± 9,3 kg. Kiekvienas tiriamasis turėjo maksimaliomis pastangomis keturis kartus įveikti 50 m krūtine nuotolį, taikant skirtingą išnėrimo techniką (2 kartus – ilgas išnėrimas, 2 kartus – trumpas).Rezultatai. Nustatyta, kad nedidelio meistriškumo sportininkai startinėje atkarpoje pasiekė geresnius rezultatus ir išvystė didesnį greitį, atliekant ilgą išnėrimą. Tačiau geresnius rezultatus visame 50 m nuotolyje sportininkai pasiekė, atlikus trumpą išnėrimą. Tai gali lemti nemokėjimas atlikti kitą techninį veiksmą (posūkį) ir nepakankamas fizinis pajėgumas. Išvados: Povandeninės starto atkarpos ilgis įtakoja kvalifikuotų plaukikų rezultatus 50 m krūtine nuotolyje. Raktiniai žodžiai: plaukimas, startas, povandeninė atkarpa, krūtine.
