Sėdimo laiko ir fizinio aktyvumo įtaka mokleivių fiziniam pajėgumui
LTTyrimo pagrindimas ir hipotezė. Priklausomai nuo fizinio aktyvumo intensyvumo ir sėdint praleidžiamo laiko, poveikis su sveikata susijusiam fiziniam pajėgumui (SSFPj) gali būti skirtingas. Tyrimo tikslas – nustatyti 15-18 metų moksleivių sėdimo laiko ir fizinio aktyvumo įtaką fiziniam pajėgumui. Metodai. Buvo vykdoma tiriamųjų anketinė apklausa, naudojant modifikuotą tarptautinio FA (IPAQ) klausimyno trumpąją formą (Ainsworth, Levy, 2004). Visi tiriamieji atliko su sveikata susijusio fizinio pajėgumo (SSFPj) testus, kuriais buvo matuojama ir įvertinta (sąlyginiais balais) kojų staigioji jėga, liemens jėga (pilvo raumenų ištvermė), lankstumas, funkcinė jėga (rankų ir pečių ištvermė), širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumas(Volbekienė ir Kavaliauskas, 2002; Muliarčikas ir kt. 2007). Rezultatai. Tyrimo rezultatai parodė, kad moksleivių vidutinis sėdimas laikas – 7 val. 40 min. per dieną ir didžioji dalis patyrė vidutinį fizinį aktyvumą, geresni SSFPj rezultatai yra didesnio FA grupėse, o fizinio pajėgumo balų vidurkiui reikšmingai didesnę įtaka turi sėdimo laiko trukmė per parą nei fizinis aktyvumas. Išvados. Didžioji dalis (76,7 proc.) 15-18 metų moksleivių sėdėdami per dieną praleidžia 7 ir daugiau valandų. Didesnio fizinio aktyvumo moksleiviai pasižymi geresniais su sveikata susijusio fizinio pajėgumo (SSFPj) rezultatais. Moksleivių SSFPj rezultatai reikšmingai (p<0,001) ir atvirkščiai priklauso nuo sėdimo laiko trukmės per dieną. Tiriamųjų SSFPj balų vidurkiui reikšmingai (p<0,001) didesnę įtaką turi sėdimo laiko trukmė per dieną nei fizinis aktyvumas. Raktažodžiai: sėdimas laikas, fizinis aktyvumas, fizinis pajėgumas, moksleiviai.
