Sudargo (Burgaičių) Vorpilio piliakalnis

LTSudargo vardu žinomi piliakalniai (Šakių r., Sudargo sen.) išsidėstę kairiajame Nemuno krante dviejuose kaimuose (Burgaičiuose ir Grinaičiuose), sudarydami 2 piliakalnių grupes. Pirmajai, R piliakalnių grupei, esančiai Grinaičių kaime, priklauso Sudargo (Grinačių) piliakalnis I, vadinamas Balnakalniu, ir Sudargo (Grinaičių) piliakalnis II, vadinamas Žydkapiu, su gyvenviete. Antroji, V grupė, yra Burgaičių kaime, jai priskiriami Sudargo (Burgaičių) piliakalnis I, vadinamas Vorpiliu, ir Sudargo, Burgaičių piliakalnis II, vadinamas Pilaite. Į NKVR yra įtraukti 5 Sudargo vardu žinomi piliakalniai. Piliakalnių V grupei yra priskirtas ir Sudargo (Burgaičių) piliakalnis III. Pastarųjų metų tyrinėjimų duomenimis, šis piliakalnis nebeišskiriamas, kadangi jame nerasta gynybinių įtvirtinimų, kultūrinio sluoksnio ar kitų piliakalniams būdingų bruožų (žr. ATL 2006 metais, V., 2007, p. 54). Vorpilis įrengtas į Nemuno slėnį įsiterpusiame aukštumos kyšulyje. Aikštelė apvali, 30 m skersmens. Aikštelės P krašte supiltas 30 m ilgio, 0,8 m aukščio, 25 m pločio pylimas, už kurio yra griovys. Piliakalnio V šlaitas statintas. Apie 100 m į PR nuo jo įrengtas papilys, vadinamas Pilaite. o aikštelė trikampė, 15 m ilgio, 11 m pločio Š dalyje, į Š pusę nuolaidėjanti per 2 m. P dalyje yra 2 m aukščio, 14 m pločio pylimas. Piliakalnio ir papilio šlaitai statūs: papilio – 33 m, piliakalnio – 40 m (žr. LPA, V., 2005, t. II, p. 38). Vorpilio piliakalnio kultūrinis sluoksnis bei gynybiniai įtvirtinimai sunaikinti nuolat dirbant žemę. Piliakalnio aikštelė sužalota ir II Pasaulinio karo metais kasant apkasus. Surasta archeologinė medžiaga – tik masinė: lipdytinė keramika, metalo lydymo atliekos, molio tinkas, gyvulių kaulai. Tyrinėjimų metu surastas tik vienas individualus radinys – stipriai korodavusio geležinio dirbinio liekanos (ietigalis ar peilis?). [...] [p. 101-103].

ENThe excavations, begun in 200, were continued at the Sudargas (Burgaičiai) hill fort site in 2007. Another 2 profiles were made of the hill fort’s defensive fortifications: a bank and ditches, and a disturbed (ploughed up) bank site was excavated. A small number of finds were discovered during the excavation: hand built pottery (with smooth, rough, and grainy surfaces), metal smelting waste, clay daub, and animal bones. Because it is impossible on the basis of the pottery to distinguish the settlement stages or the reconstruction periods of the defensive fortifications, it is necessary to date the hill fort site to a broad period, i.e. the 1st millennium.