Sąmokslo teorijos - atsakas į primetamą ideologiją?

LTStraipsnyje aptariamas sąmokslo teorijos fenomenas ir bruožai. Sąmokslo teorijos nagrinėjamos komunikaciniu požiūriu, iškeliant jų paradoksus. Taikomi filosofinės kritinės analizės ir fenomenologinės introspekcijos metodai, siekiant išnagrinėti įvairius šio reiškinio aspektus – tiek neigiamus, tiek teigiamus. Sąmokslo teorijos – tai įvairiapusis masinės komunikacijos ir viešojo gyvenimo fenomenas, apimantis sociologinius, komunikacinius, psichologinius, politinius bei filosofinius aspektus. Sąmokslo teorijų neįmanoma išnaikinti, nes tai – priežasčių ieškojimo, valdžios kritikos ir kompensacinio mechanizmo forma. Maža to, jos vaidina svarbų vaidmenį, kaupiant socialinį kapitalą, ir padeda visuomenės lyderiams auginti savo autoritetą. Raktažodžiai: sąmokslo teorijos, masinė komunikacija, politinės ideologijos, kompensacinis mechanizmas.

ENThe article discusses the phenomenon and characteristics of conspiracy theories. Conspiracy theories are examined from a communicative point of view and their paradoxes are highlighted. The methods of philosophical critical analysis and phenomenological introspection are applied to examine various aspects of the phenomenon, both negative and positive. Conspiracy theories are a multifaceted phenomenon of mass communication and public life, including sociological, communicative, psychological, political and philosophical aspects. Conspiracy theories cannot be eliminated because they are a form of reasoning, criticism of government and a compensatory mechanism. Moreover, they play an important role in the accumulation of social capital and in increasing the authority of public leaders. Key Words: conspiracy theories, mass communication, political ideologies, compensation mechanism.