Sustainability assessment of national parks
LTŠio straipsnio tikslas yra atlikti daugiakriterinį Lietuvos nacionalinių parkų tvarumo vertinimą. Daugiakriterinis vertinimo metodas SAW buvo pasirinktas kaip tinkamas metodas, siekiant įvertinti nacionalinių parkų tvarumą. Pasak Schianetz ir Kavanagh (2008) bei Velasquez ir Hester (2013), pagrindinis šio metodo privalumas yra nacionalinių parkų kaip turistų lankomų vietų tvarumo vertinimo paprastumas ir tinkamumas bei jų palyginamumas su kitų turistinių vietovių tvarumo vertinimais pagal nustatytus kriterijus. Vertinimo metu buvo nagrinėjami trys pagrindiniai tvarumo aspektai: ekonominis, socialinis ir aplinkosauginis. Aukštaitijos nacionalinis parkas yra geriausiai pagal bendrą tvarumą įvertintas nacionalinis parkas Lietuvoje. Ekologinio tvarumo požiūriu geriausiai įvertintas buvo Dzūkijos nacionalinis parkas, socialinio tvarumo požiūriu Trakų istorinis nacionalinis parkas, kuris taip pat buvo įvertintas kaip geriausias ir pagal ekonominį tvarumą. Atlikus Lietuvos parkų tvarumo jautrumo analizę, Aukštaitijos nacionalinio parko tvarumo įvertinimas yra aukščiausias ne tik bendrojo vertinimo atžvilgiu, bet ir tokių įvertinimų, kai svarbiausi yra socialinis ir ekonominis tvarumo aspektai. Dzūkijos nacionalinio parko tvarumas įvertinamas kaip geriausias tik pagal gamtos apsaugos aspektą. Taigi, atlikus jautrumo analizę, galima daryti išvadą, kad tvariausias Lietuvoje, ypač ekonominio ir socialinio tvarumo aspektų atžvilgiu, yra Aukštaitijos nacionalinis parkas. Reikšminiai žodžiai: tvarumo vertinimas, nacionalinis parkas, daugiakriterinių sprendimų analizė.
ENThe aim of this article is to perform a multi criteria assessment of the sustainability of Lithuanian national parks. The multi-criteria assessment method SAW is suitable for the assessment of the sustainability of national parks. The main advantage of such an approach, such as simplicity and suitability for the sustainability assessment of national parks as a tourist destination and its comparison with the sustainability assessments of other tourist destinations according to the specified criteria, was substantiated by Schianetz and Kavanagh (2008) as well as Velasquez and Hester (2013). Three main sustainability dimensions were addressed during the assessment: economic, social, and environmental. Aukstaitija National Park is the best rated in Lithuania in terms of overall sustainability. In terms of ecological sustainability, Dzukija National Park was rated the best, in terms of social sustainability – Trakai Historical National Park, which was also rated the best in terms of the economic component of sustainability. After the sensitivity analysis of the sustainability of Lithuanian parks, the sustainability of the Aukstaitija National Park is the highest not only in terms of the overall assessment but also in terms of such assessments when the social and economic components of sustainability are the most important. Only according to the nature protection component, the sustainability of Dzukija National Park is assessed as the best. Thus, after performing the sensitivity analysis, it can be concluded that the most sustainable in Lithuania is the Aukstaitija National Park, especially the aspects of economic and social sustainability. Keywords: values, commitment, culture, Estonia, Germany, Greece and Romania.
