Lietuvos paauglių beviltiškumo jausmas ir savivertė

LDB
RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisStraipsnis / Article
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėLietuvos paauglių beviltiškumo jausmas ir savivertė
Kita antraštėHopelessness and self-esteem of adolescence in Lithuania
Autoriai
LeidinyjeJaunųjų mokslininkų darbai . 2005, Nr. 1 (5), p. 172-178
PastabosLDB Open.
Reikšminiai žodžiai
LTGalėtų būti; Beviltiškumo jausmas; savivertė; paauglystė
ENHoplessness; self-esteem; adolescence
Santrauka / Anotacija

LTStraipsnyje pristatomas tyrimas, kuriame siekta nustatyti Lietuvos paauglių beviltiškumo jausmą ir su juo susijusias asmenybės savybes (savivertę ir psichologinę savijautą mokantis) bei palyginti skirtingo socialinio prioriteto paauglių beviltiškumo lygį. Tyrime dalyvavo 1 013 įvairių Lietuvos miestų bei miestelių VII-VIII klasių moksleiviai, iš jų 534 mergaitės ir 479 berniukai. Tiriamųjų amžius 12-14 metų. Gautų rezultatų analizė atskleidė, kad yra neigiamas tiesioginis ryšys tarp paauglių savęs vertinimo lygio ir beviltiškumo jausmo: nustatytas tiesioginis neigiamas ryšys tarp savęs vertinimo pagal stiprumo, gražumo, darbštumo, protingumo, draugiškumo, gabumo, aktyvumo, vilties turėjimo kriterijus ir beviltiškumo lygio. Paauglių psichologinė savijauta mokantis yra teigiamai susijusi su savęs vertinimu: kuo geriau paaugliai vertina save, tuo labiau jiems patinka mokytis, sekasi, naudinga ir įdomu. Palyginus skirtingo socialinio prioriteto paauglių beviltiškumo lygį, nustatyta, kad aukšto socialinio prioriteto (pagal laisvalaikio kriterijų) paauglių beviltiškumo lygis yra žymiai mažesnis nei žemo socialinio prioriteto paauglių ar vidutinio socialinio prioriteto paauglių. Aukšto socialinio prioriteto (pagal mokslo kriterijų) paauglių beviltiškumo lygis yra žymiai mažesnis nei žemo socialinio prioriteto paauglių bei vidutinio socialinio prioriteto paauglių.

ENThe paper deals with the problem of self-esteem and the level of hopelessness of adolescence in Lithuania. The self-esteem scale, psychological well-being at school scale (Beresnevičienė, 1995), the sociometric method and a questionnaire on hopelessness was used in the research (1013 teenagers: 534 girls and 479 boys, age 12-14 from Lithuanian cities, towns and villages). As data of the research revealed there exists a negative statistically significant correlation between self-esteem and the level of hopelessness of adolescence: r = -0,317, p <0,001. Students of high social priority among peers at school revealed a lower level of hopelessness than students of low social priority among peers: t (292,690) = -9,644, p = 0,000. Students of high social priority among peers at school revealed a lower level of hopelessness than students of average social priority among peers: t (199,472) = -4,835, p = 0,000. No statistical difference between the level of hopelessness among boys and girls was found. No statistical difference between the level of hopelessness among adolescence from full and divorced parents' families was found. The research revealed that a positive statistically significant correlation between self-esteem and psychological well-being at school of adolescence also exists. The higher self-esteem the more adolescents like to study at school (r = 0,306, p <0,001), the more they evaluate themselves as successful (r = 0,250, p <0,001), the more they evaluate their studies at school as usefull (r = 0,247, p <0,001) and evaluate learning as more interesting (r = 0,232, p <0,001). [From the publication]

ISSN1648-8776
Mokslo sritisPsichologija / Psychology
Susijusios publikacijos
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/1112
Atnaujinta2018-12-17 11:33:37
Metrika Peržiūros: 15    Atsisiuntimai: 4