Bangos teleologija, arba Vydūno mokymas korpuskuliari- nės-banginės fizikos požiūriu

LTVydūno teleologija - rimta dingstis kultūriškai civilizaciškai „prablaivinti protą“ augant šiuolaikinio pasaulio krizės dinamikai, o tai, kvantinės mechanikos požiūriu, susiję su banginės funkcijos vektoriaus kvadrato esme. Vydūno mąstymas remiasi tokia santykio su šiuo vektoriumi logika, kurioje visa, kas egzistuoja, taip pat atskiros tautos ir kultūros, yra integruota j visuotinį antropokosminės evoliucijos procesą: būties teosofija, atspindėdama individualias įvairių kultūrų ypatybes, transformuojasi į individualių kultūrų-civilizacijų antroposofiją, šioms specifiškai papildant bendrąją raidą kelyje į „suvoktą dvasinę vienybę“ (V. Bagdonavičius). Galima pritarti arba nepritarti Vydūno teleologijai pirmiausia tokiose problemų srityse kaip imanentiškumo ir transcendentiškumo, ateities atvirumo ar uždarumo, laisvės ir būtinybės santykis. Bet vargu ar kelia abejonių tai, kad Vydūnas ir Lietuvos kultūrinė bendruomenė apskritai galėtų būti vienu svarbiausių ateities rakto paieškų iniciatorių tam, kad „Didžiosios paslapties akivaizdoje“ (V. Bagdonavičius) mums visiems, susitelkusiems bendroje kultūrinėje erdvėje, taip pat ir rusams, nebūtų gėda dėl to, kad mumyse neatsiskleidė „tikrasis žmogiškumas“, kuriam mus kviečia Vydūnas. Pagrindiniai žodžiai: teleologija, banga, jėga, kultūra, tikrasis žmoniškumas.

ENVydūnas’s teleology is a serious cause for the cultural and civilizational “sobering of mind” in the growing dynamics of the modern world crisis. From the point of view of quantum mechanics, this is connected to the matter of the squared modulus of the wave function vector. Vydūnas’s thought is related to this vector in the way that everything real, including individual nations and cultures, is integrated into the universal process of anthropocosmic evolution: theosophy of being, interpreted through the special individual aspects of different cultures, is transformed into the anthroposophy of individual cultures-civilizations in their specific contribution to the overall development on the way “to a conscious spiritual unity” (V. Bagdonavičius). One can either agree or disagree with Vydūnas’s teleology, first of all, in such problematic areas as correlation of immanence and transcendence, openness or closedness of the future, freedom and necessity. Yet it is hardly doubtful that Vydūnas and Lithuanian cultural community as a whole could act as one of the most important initiators in the search for such a code for the future, so that “at the confrontation with the Great Mystery” (V. Bagdonavičius) all of us united by a common cultural space, including the Russians, would not be ashamed for the fact that the “true humanity”, to which Vydūnas calls us, has not been revealed in us. Keywords: teleology, wave, force, culture, true humanity.