Rational reconstruction : an approach to a history of philosophy

LTStraipsnyje nagrinėjamos istorijos filosofijos ir filosofijos istorijos sąsajos šiuolaikinio filosofavimo kontekste. Filosofijos istorijos kaip akademinės disciplinos krizė verčia ieškoti naujų veiksmingų metodų, kuriuos būtų galima taikyti skaitant tiek senuosius filosofinius, tiek teologinius tekstus. Straipsnyje pristatomi du iš Richardo Rorty aptariamų praeities filosofų tekstų nagrinėjimo metodų– istorinė ir racionalioji rekonstrukcija, jų tarpusavio santykis ir reikšmė minties istorijos studijoms. Istorinė rekonstrukcija nagrinėja senųjų mąstytojų tekstus, susiedama juos su jų laikotarpio istoriniu kontekstu. Racionalioji rekonstrukcija, nepalikdama nuošalyje istorinio konteksto, interpretuoja senuosius tekstus šiuolaikinės filosofinės minties kontekste. Straipsnyje trumpai pristatomas racionaliosios rekonstrukcijos sampratos atsiradimas XX a. pradžios loginio pozytivizmo filosofijoje. Termino „racionalioji rekontrukcija“ ištakų galima ieškoti Rudolfo Carnapo „konstrukcijos teorijos“ siekyje parodyti realybę tam tikros loginės struktūros pavidalu, kiekvieną tikrovės sritį konvertuojant į vadinamąją „konstrukcinę sistemą“, kitaip sakant, ją „re-konstruojant“. Toks termino vartojimas yra siejamas su aktualiaja mokslo kalba ir apibūdina tikrovės „teksto“ skaitymo metodą. Tolesnis šios sampratos kelias veda per mokslo filosofiją į istorijos filosofiją, kur ji užėmė deramą vietą kaip analitinės filosofijos atstovų taikomas istorinių tekstų skaitymo metodas. Racionalioji rekonstrukcija, neatmesdama istorinio konteksto svarbos, stengiasi susieti praeities filosofijos bei teologijos mintį su šių laikų filosofijos aktualijomis, naujomis filosofijos įžvalgomis. probl.Nors racionaliosios rekonstrukcijos skaitymo metodą jo kritikai kaltina „anachronizmu“, nes esą jis primeta praeities mąstytojams mūsų dienų problematiką, iš tikrųjų šis metodas traktuoja šiuos mąstytojus kaip dialogo partnerius, siekdamas įtraukti juos į vieningą filosofinių tyrinėjimų bendruomenę. Straipsnyje bandoma Richardo Rorty siūlomą filosofijos istorijos metodologiją interpretuoti remiantis Thomo Khuno mokslinių revoliucijų teorija, kuri istoriją aprašo ne kaip kumuliatyvų evoliucinį procesą, bet kaip revoliucinę tarpusavyje nebendramačių paradigmų kaitą. Tokią istorijos sampratą galima sėkmingai taikyti ne tik mokslo istorijai, bet ir bendrai minties –tiek filosofinės, tiek teologinės istorijai. Priešpriešinant Khuno istorijos filosofiją tradicinei istorijos sampratai, Rorty įžvalgas galima traktuoti nevienareikšmiškai. Pabrėždamas esmiį istorinių žodynų kontingentiškumą, Rorty siūlo racionaliosios rekonstrukcijos metodą taikyti „terapeutiniais“ tikslais, siekiant išlaisvinti filosofiją nuo nepagrįstų fundamentalistinių pretenzijų. Taip suprasta racionalioji rekonstrukcija gali bûti matoma kaip redeskripcija, naujais žodžiais aprašanti senas filosofines bei teologines problemas ir jų sprendimus. Filosofijos atsigręžimas į savo pačios praeitį ne tik pabrėžia būdingus žmogaus istoriškumo suvokimo aspektus, bet ir yra būtina pačios filosofijos tęstinumo sąlyga. Pagrindiniai žodžiai: racionalioji rekonstrukcija, istorinė rekonstrukcija, filosofijos istorija, istorijos filosofija, kontingentiškumas, revoliucinis vs. evoliucinis istorijos modelis, redeskripcija.

ENThe topic of an article belongs both to the philosophy of history as well as to a history of philosophy. The notion under discussion is a rational reconstruction as a method of reading the texts of thinkers of the past, proposed by Richard Rorty. The article suggests some reflections on the relationships between philosophy and its history. The method of rational reconstruction can be used in theological investigation as well, for better understanding of past theological texts. The article shortly discusses the origin of the notion in question and emphasizes the link between contemporary philosophical and theological discourse and actual philosophical thought. Key words: rational reconstruction, historical reconstruction, a history of philosophy, the philosophy of history, contingency, revolutional vs. evolutional model of history, redescription.