Mažulonių piliakalnis

LT2011 m. mažulonių piliakalnyje (UK 1985) vykdyti detalieji archeologiniai tyrimai. Šis piliakalnis yra Ignalinos r., 1,3 km į ŠR nuo Bečiūnų–Ceikinių ir Panižiškės–Senojo Daugėliškio kelių sankryžos, dešinėje pastarojo kelio pusėje, į R nuo Vėlio ežero. Piliakalnio šlaitai statūs, Š, R ir V-12–13 m aukščio, P-25 m. Piliakalnio aikštelė ovali (R–V kryptimi 35 m, Š–P-26 m ilgio), juosiama 1,5–2 m aukščio pylimo. Didžioji dalis tyrimų metu surinktų radinių koncentravosi iš V. Kaširskio tyrinėtų plotų išmestoje žemėje, o ypač juodame kultūriniame sluoksnyje. juos galima skirti dviems laikotarpiams. Ankstyviausi radiniai skirtini Brūkšniuotosios keramikos kultūrai-tai briauninės formos indai brūkšniuotu paviršiumi, akmeniniai trintuvai. Likusieji radiniai reprezentuoja II tūkst. pirmos pusės laikotarpį-XI–XII/XIII a. pradžią. Šiam laikotarpiui skiriama lipdyta lygiu paviršiumi apžiesta keramika, importuoto balto molio, dengto skaidria žalia glazūra, fragmentas, kaltinės vinys, arbaleto strėlės antgalis, stiklo karolis, dengtas sidabro plokštele, žvangučiai, antkaklės lankelio, svarstyklių fragmentai, XI–XII a. datuojamas kryželis su Kristaus atvaizdu, medalionas-pakabutis su jaučio galvos atvaizdu ir kiti dirbiniai. Tyrinėtame plote taip pat aptikta organinės kilmės artefaktų liekanų-sudegusių grūdų, medžio, nenustatytos cheminės sudėties sukepusios medžiagos, tekstilės, gyvulių kaulų. Tyrimų metu metalo detektoriumi patikrintos ir kitose aikštelės vietose buvusi permaišyta, iš V. Kaširskio tyrinėtų vietų išmesta žemė. Aptiktos diržų sagtys, žvangučiai, svorelis taip pat skirtini II tūkst. pradžiai. [...] [p. 52, 55].

ENIn 2011, an excavation was conducted at the mažulonys hillfort site (Ignalina district). The first known excavations (190 m2) at the hillfort were conducted in the early 20th century (1907–1908) by Russian archaeologist V. A. Kashirskij at the site of its enclosure, banks, and scarp. The cultural layer was only up to 20–30 cm thick, with few artefacts, in the excavated areas in the centre of the enclosure but up to 5–6 m thick near the banks. The rich artefact assemblage collected by V. A. Kashirskij is preserved at the State Hermitage museum in St. Petersburg (Russia). In 2011, a VU expedition undertook the hillfort’s investigation with the goal of expanding the details of V. A. Kashirskij’s excavations and the hillfort’s chronology. A total of 27 m2 was excavated. Almost the entire excavated area’s surface was covered with mixed soil ejected from the V. A. Kashirskij’s excavated areas. Three objects also related to the earlier excavations and mixed fill soil were unearthed under this layer. A thin 20–45 cm thick cultural layer and 10 postholes under it were found in those places that had not been destroyed. The hillfort’s artefacts are connected to two periods: mid 1st century bc 2nd century ad and the first half of 2nd millennium-11th12th/13th centuries. The former is represented by sherds of brushed pottery, the latter by large quantities of various artefacts: hand built and thrown pottery, metal and glass artefacts, and organic material.