Transatlantinis skilimas : ideologinės ištakos ir padariniai Vidurio ir Rytų Europai

LTDabartinis transatlantinis kivirčas išreiškia ne tik nesutarimus specifiniais tarptautinės politikos klausimais (pavyzdžiui, karas Irake). Antiamerikietiškų nuotaikų pakilimas Europoje, kaip atrodo, liudija, jog transatlantinis aljansas patiria gilesnį skilimą. Keli skirtingi šio reiškinio aiškinimai nėra nesuderinami tarpusavyje, nes juos galima sujungti pasitelkus bendresnę hipotezę, kuri atkreipia dėmesį į skirtingas ideologijas (jas daugmaž nusako individualizmo ir kolektyvizmo terminai), vyraujančiomis atitinkamai rytinėje ir vakarinėje Atlanto (galbūt net Lamanšo sąsiaurio) pusėje. Šis skirtumas pasireiškia tiek šalių vidaus politikoje, tiek jų veiksmuose tarptautinėje arenoje. Amerikiečių nepasitikėjimas didele valdžia ryškiai kontrastuoja su Europos etatizmu; amerikiečių nenoras paklusti viršnacionalinei tvarkai kontrastuoja su europiečių pasirengimu pripažinti tokią tvarką. Vidurio ir Rytų Europos šalys palaikė Amerikos pusę Irako konflikto metu savo saugumo sumetimais; tačiau jos taip pat siekia glaudesnės Europos integracijos savo ekonominės pažangos sumetimais. Šie du tikslai gali pasirodyti nesuderinami, jeigu Europa nepajudės link individualistiškesnio ir dinamiškesnio anglosaksiškojo ekonominio modelio, skirtingo nuo to ,,socialinės rinkos“ modelio, kurį gina Vokietija ir Prancūzija. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Politika; Transatlantinė sąjunga; Individualizmas; Terorizmas; Antiamerikanizmas.

ENThe current transatlantic quarrel is expressed not only by disagreements on specific international policy questions (for example, the war in Iraq). The rise of anti-American sentiment in Europe, it seems, bears witness to the fact, that the transatlantic alliance is experiencing a deeper division. A few different explanations of this phenomenon could be linked to one another, because they can be joined together by employing a broader hypothesis, which focuses attention on different ideologies (which are more or less defined by the terms individualism and collectivism), which are dominant in on eastern and western side of the Atlantic, respectively (perhaps even on the other side of the English Channel). This difference expresses itself in both the countries’ internal policies, and in their actions in the international arena. Americans’ distrust in a large government is contrasts clearly with the Europeans’ readiness to acknowledge such an arrangement. Central and Eastern European countries supported the American side during the Iraq conflict with their security considerations; however they also are striving for closer European integration in their economic progress considerations. These two aims can seem irreconcilable, if Europe doesn’t move towards a more individualistic and dynamic Anglo-Saxon economic model, different from the social market model, which is defended by Germany and France.