Kieno rankose valdžia? Kahalas ir Chevrot Vilniuje XIX a. pradžioje

LTXIX amžiaus Vilniaus žydų bendruomenės ir apskritai Lietuvos žydų bendruomenės tyrimas smarkiai pažengė į priekį, kai prieš keletą metų Lietuvos Nacionalinis valstybinis archyvas tapo prieinamas mokslininkams. Šiame archyve esantys dokumentai aprašo socialinę organizacinę veiklą, susijusią su keliais valdžios centrais XIX amžiuje šalia kahalo, buvusio oficialiu organu, ir įvairių asociacijų {chevrot), veikiančių jo vardu bei jo įgaliotų. Dėl urbanizacijos proceso kahalo veiklos mastas ir intensyvumas XIX amžiaus pradžioje labai išaugo. Pirmojo XIX amžiaus ketvirčio bendruomenės bylose yra tūkstančiai pažymėjimų, išduotų kahalo atsiliepiant į valdžios reikalavimus įvairiausiais klausimais, tokiais kaip mokesčiai, komercija ir oficiali registracija. Tiek 1817, tiek 1818 metais kahalas gavo po tris keturis šimtus prašymų išduoti pasus, su kuriais galima būtų išvažiuoti iš miesto ar išvykti iš šalies. Prie kiekvieno prašymo buvo pridėti dokumentai apie kelionės tikslą, jos trukmę, galutinę kelionės vietą ir t. t., ir tokio paso gavimas priklausė nuo kahalo pritarimo. Būtinas reikalavimas atnaujinti registraciją 1825 metų pradžioje sukėlė tokių prašymų antplūdį, o kai kurie jų buvo susiję su piliečiais, kurių tuo metu nebuvo, ir tokių atvejų tyrimas atėmė ypač daug laiko. Šalia to, kad kahalas funkcionavo kaip tarpininkas tarp bendruomenės ir vyriausybės, jis taip pat atliko įvairios valdžios atstovų informacijos perdavimo bendruomenės nariams funkciją [p. 337].