LTGaono gyvenimo laikai buvo turbūt prieštaringiausi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK), sudariusios vieną konfederacinę valstybę su Lenkija, istorijoje. Dveji metai iki Gaono mirties LDK ir visa Lenkijos-Lietuvos valstybė nustojo egzistuoti, buvo pasidalyta trijų galingų kaimyninių absoliutinių monarchijų - Rusijos, Prūsijos ir Austrijos. XVIII amžiuje Lenkijos-Lietuvos bajoriškosios monarchijos krizė pasiekė apogėjų, o šis baigėsi valstybės žlugimu, tačiau antrojoje amžiaus pusėje, po pirmojo padalijimo, buvo vykdomos, nors ir lėtai bei nenuosekliai, svarbios reformos, o jas vainikavo 1791 m. gegužės 3 d. konstitucija. Tai buvo, įžymaus lenkų istoriko M. Bobžinskio žodžiais tariant, „atgimimas smukime" (odrodzenie w upadku). Tiesa, Konstitucija, pirmoji Europoje ir antroji pasaulyje, galiojo tik vienus metus, reformos jau nebegalėjo išgelbėti valstybės ir, kaip tai beatrodytų paradoksalu, netgi paspartino jos žlugimą. Šitokią baigtį lėmė išorinis veiksnys - Prūsijos ir Rusijos politika. Tuo tarpu vidinė valstybės krizė buvo visapusiška, taip pat ir demografinė [p. 307].