Pagerbimas ir konfliktas: Vilniaus Gaono 200-ųjų gimimo metinių minėjimas

LT1920 metais Vilniaus žydų bendruomenė pirmą kartą suorganizavo viešus renginius, skirtus pagerbti jos žymiausiojo sūnaus Gaono rabi Elijo 200-ąsias gimimo metines. Nors per visą XIX amžių rabi Elijas dažnai buvo garbinamas kaip Jerušalajim de-Lita (Lietuvos Jeruzalės) dvasinis tėvas ir kultūros didvyris, ankstesni jo šimto metų gimimo bei mirties jubiliejai praeidavo tyliai, be fanfarų griausmo. 1820-aisiais, Vilniaus Gaono šimtojo gimtadienio metais, Rytų Europos žydai dar nebuvo perėmę vakarietiškos tradicijos švęsti įžymių istorijos veikėjų gimtadienius. Laikantis tradicinės žydų religinės kultūros, iškilūs asmenys prisimenami per jų jorcait (mirties metines), o ne per gimtadienius. Ir tradiciškai apvalūs jubiliejai, tarkim, 50 ar 100-osios jorcait, nebūdavo kuo nors ypatingai išskiriami. Tačiau artėjant Gaono 100-osioms mirties metinėms 1897 metais tarp Rytų Europos žydų jau buvo išplitusi moderni istorinė sąmonė su perimtu iš Vakarų žymių datų paminėjimu. Tai progai pažymėti Vilniaus knygų prekybininkas Mordechajus Kacenelbogenas komerciniu pagrindu išleido gerai žinomą Gaono portretą, kuriame jis pavaizduotas bibliotekoje su plunksna rankoje, ir pardavė tūkstančius jo egzempliorių. Hebrajų rašytojas ir pedagogas Zalmanas Epšteinas hebrajiškame savaitraštyje "Ha-Melic" (Gražiakalbis) ragino jubiliejų pažymėti „surenkant visas pasakas ir legendas apie Gaoną ir surašant visą informaciją, kurią turi vyresnioji karta, kad būtų surašyta išsami ir sistemiška šio iškilaus žmogaus biografija". Vilniaus bendruomenės seniūnams jis siūlė paskelbti konkursą ir įsteigti prizą geriausiai parašytai Gaono biografijai [p. 167-168].